>>>>>>>
0%, gi ne dalinių rezervų bankininkystėje rezervų nėra. 
>>>>>>>


Na, tai tuomet pinigus vienas kitam gali perskolinti ("multiplikuoti") neribotai. Ko tada purkštauti ant dabartinės sistemos ribojamo "multiplikavimo"?



>>>> 

Tik skirtumas tas, kad tokiu atveju tai bus paskolos, o ne pasaugos, sutartis, kurios niekas pinigais laisva valia nelaikys (aišku ji turės kažkokią kainą, t.y. bus norinčių ją nupirkti už kažkiek pinigų, kaip kad ir dabar paskolos sutartis su patikimais skolininkais galima parduoti, t.y. iškeisti į pinigus).
>>>>

 

 

Tai siūlai terminuotus indėlius pervadinti paskolos sutartimi, o einamąsias ir čekines sąskaitas uždrausti skolinti ir, logiškai, bankas už jų turėjimą ne mokėtų procentus, o imtų juos iš indėlininko? Beje, bent jau JAV terminuotaisiais indėliais (CD - certificate of deposit) ir dabar prekiauja rinkose. Šiaip tai man atrodo ir šiuo metu labai mažai kas nesupranta, kad pinigus į banką padeda ne saugoti, o juos jam paskolina. Kitaip už ką gi jam bankas mokėtų procentus?

  

 

>>>>>>>>>>
Pavyzdžiui turi 100$, už kuriuos gali pirkti daiktus. Jei nuneši tuos 100$ į banką pasaugoti ir jei tą banką pardavėjai laiko patikimu pinigų saugotoju, gali atiduoti pardavėjui mainais už 100$ vertės daiktus 100$ pinigų pasaugos sutartį.

>>>>>>>>>> 

 

 

Na tai jau rašiau, JAV prekiauja tais depozitų certifikatais. Kita vertus nesuprantu kuo tai skiriasi nuo čekių ir visų kitų dabartinių bankinių atsiskaitymų apart pavadinimo?  

 



>>>>>>>>>>>>
Tačiau jei bankui pinigus paskolini, gauni paskolos sutartį, kurios niekas laisva valia neims mainais už 100$ vertės daiktus (gali imti su diskauntu, bet nematau pagrindo manyti, kad taip būtų, kadangi paprastam pardavėjui sunku įvertinti paskolos sutarties vertę). Savo ruožtu jei tuos pinigus bankas paskolins kam nors kitam, skolininkas galės už juos pirti daiktus tiek mokėdamas grynais, tiek pasaugos sutartimis, jei tuos pinigus bus davęs pasaugoti bankui. Taip pat jis savo ruožtu gali perskolinti pasiskolintus pinigus tiek bankui, tiek kam nors kitam, tik, kaip ir pirmu atveju, tada jis jau turės paskolos sutartį, kurios niekas nelaikys pinigais, o pinigus turės naujas skolininkas.

>>>>>>>>>>>> 

 

 

Na tai ir čia nesuprantu kuo apart pavadinimų tai skiriasi nuo šiuolaikinės bankininkystės. Nebent uždrausti bankams, kad jie leistų terminuotus indėlius atsiimti anksčiau laiko. Visas tavo aprašytas funkcijas bankai vykdo, tik daug lanksčiau, stengdamiesi geriau patenkinti klientų poreikius.

 


>>>>>>>>>
Kai tuo tarpu fractional reserve ir legal tender nelaimių atveju nėra skirtumo tarp pasaugos ir paskolos sutarčių. Jei nuneši 100$ į banką (nesvarbu ar kaip terminuotą indėlį ar tik pasaugoti iki pareikalavimo) ir bankas paskolina juos kam nors kitam, tuo pačiu metu tiek indėlininkas, tiek skolininkas gali pirkti daiktų už 100$ (paprastumo dėlei tarkim, kad rezervų norma 0, jei ji didesnė, keičiasi tik skaičiai, principas nesikeičia), su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm.
>>>>>>>>

 

 

Tai rezerevai ir reikalingi tam kad bankų aruodai neištuštėtų, o visi vienu metu tais pačiais pinigais nesinaudoja, tik dalimi jų - tuo viskas ir paremta. Na tai kaip ir anksčiau supratau - siūlai kad negalima būtų skolinti einamųjų sąskaitų (logiška, kad už jų saugojimą ir operacijas jomis bankai imtų mokestį), o terminuotų indėlių nebūtų galima atsiimti anksčiau laiko ir jiems nereikėtų jokių rezervų. Iš esmės tas pats kas dabar, bet dabartinės sistemos su skirtingais rezervų reikalavimais įvairių tipų indėliams daug modernesnės ir lankstesnės.



Bet tokiu būdu Austrų mokykla nori riboti finansų sektoriaus paslaugų įvairovę, jų laisvą konkurenciją. Kas jeigu aš pasitikiu banku, ir leidžiu jam tvarkytis su savo einamosiomis sąskaitomis savo nuožiūra, bet noriu už priduotus pinigus gauti, o ne mokėti procentus? Juk galiausiai mano pinigų vis tiek niekas nežymi, tuo labiau elektroninėse sąskaitose, ir svarbu tik bendras banko likvidumas. Tuo labiau kai indėliai iki tam tikros sumos yra apdrausti. Kas, jei aš noriu turėti galimybe anksčiau laiko atsiimti terminuotus indėlius, tegul už juos gausiu ir mažesnius procentus? Aš esu už finansinių paslaugų įvairovę ir laisvą konkurenciją - tegul vartotojai renkasi kas jiems patogiau. Pasaugos ir paskolos sutartis ir dabar gali su daug kuo sudaryti, tam netgi nereikalinga banko licenzija.