pritariu. Prieš 17m. pirkau seną namą. Tiesa rąstinis. Darėm pilną renovaciją. Tuo laiku laimėjau:
1. pastatas su sklypu, asfaltuotu privažiavimu, elektra, dujom, suplanuotomis miesto komunikacijomis
2. rekonstrukcijos projektas buvo rengiamas jau vykstant darbams, o ne projektuojant ir derinant statybos leidimus plynam lauke. Formaliai dokumentus prisidaviau po kokių 5m., kai jau senokai gyvenom.
3. nupirkom vasarį, gruodį jau gyvenom. Su sąlyga, kad buvo savaičių, kai jokie darbai nevyko dėl meistrų šokinėjimo per n objektų. Ir tuo metu, ir vėliau besistatę pažįstami geriausiu atveju įsikeldavo po 3-4m. nuo starto.
4. kaimynai. Pensininkų kvartalas su buvusiai mokytojais ir pan. Iš to ramu, jokių statybų. Tiesa vėliau, beveik visi pasikeitė stogus, susiklojo trinkeles, bet nebuvo diena dienon zujančios technikos ir išmaltų kelių. Gelbėjo organizacine prasme - kažką paduot meistrams, priimt medžiagas ir pan. Jokių svetimų slankiotojų.

Nelaimėjau:
1. viską nurinkus likusi konstrukcija nebuvo kažkuo ypatinga. Pinigine prasme pastatyt tas pačias sienas iš naujo būtų buvę pigiau.
2. namo erdvės. Kaip bedėliojom, jos patogios tik sąlyginai. Laiptus teko dėt taip, kaip gavosi. Problemine gavosi sandėliavimo vieta. Kažkiek išsiprendė, bet kur kas patogiau būtų buvę turėt mažesnę vonią be skalbimo mašinos, o visą tą ūkį perkelt į atskirą patalpą. Kaip ir sandėliuko prie virtuvės, kuri išvis gavosi beveik vien su grindinėm spintelėm, nes langai.
3. visi įrengimo darbai kainavo tiek pat, ką naujos statybos, bet ne vienam kampe teko sukti galvą kaip apžaist esamą situaciją. Kažko negali kokybiškai apšiltint. Kažką reikia išlygint/pastorint/apeit. Visa tai laikas ir meistrų spaudimas mokėti už nestandartinius veiksmus. Tarkim reikia mansardoj sukt gipsą, o gegnių storio per mažai. Porą dienų vien jas lipdo, kol gali pradėt montuot GKP karkasą.
4. Buvo 2007, pirmasis statybininkų aukso amžius. Ir NT kainų bumas. Iš to gavosi, kad už namą permokėjau. Bet taip pat brangiai pardaviau butą. Čia lygiosios. Meistram mokėjau beveik 3x daugiau, nei kolega statęsis krizės metu. Kai suskaičiavom galutinius rezultatus, mano rekonstrukcija su visu aplinkos susitvarkymu gavosi su panašiomis išlaidomis kaip jo dvigubai didesnis ir patogesnis gyvenimui namas. Šiai dienai ir pagal NT vietą bei vertę maniškis kur kas prastesnėj situacijoj.

Tad arba eini su emocija ir darai. Arba skaičiuoji, skaičiuoji, skaičiuoji.


On 2025-02-21 21:26, Gerietis wrote:
> Prieš kokius 7 metus intensyviai dairiausi nebrangaus namo
>   Žaliakalny, jau beveik pirkau. Bet susėdom su draugeliu
>   statybininku, pasidėliojom sąmatą, noras praėjo :) Labai daug
>   niuansų senuose namuose, visokių nesamonių pridaryta žiūrint iš
>   nūdienos poreikių. Maži kambariai, maži sanmazgai, išplanavimas
>   be ryšio, mažas kambarių aukštis, kartais siauros laiptinės su
>   stačiais laiptais, drėgnas garažas rūsyje ir pan. Realiai man net
>   ir iki dėžutės viską išgriovus būtų tekę dalį namo perstatyti,
>   nes normaliai išplanavimas nesusidėliojo.
> >   Kažkokio kainininko nesitikėk, nes remontų darbų kainos yra +-,
>   t.y. žiūrint kokius meistrus rasi, žiūrint ką konkretaus namo
>   atveju reiktų daryti. Susirask kokį statybininką pažįstamą,
>   nusivesk į namą, apžiūrėk, paskaičiuos kažką, pridėk 20%
>   nenumatytiems atvejams, ir bus daugmaž tikra kaina
>   :)
> >