"Vis tik morale labai susijusi su loginiu mastymu" - o kas reiskia labiau? Sakykim morale 60% susijusi su loginiu mastymu, o 40% su iracionaliu. Juk atitinka tavo teigini? O tuoemt kokia butu galutine isvada? Isivaizduok, jog zmogus 6 kartus elgiasi racionaliai, o 4 - iracionaliai. Kaip apibudintum tokio zmogaus elgsena? Net jei paimtume, jog tie veiksmai yra "vienodo svorio"... As visada kritiskai ziurejau i kritiska mastyma :) Net taip apmastant savo kasdienine veikla irgi isijungia daug subjektyviu faktoriu. Gali siandien prieiti isvados, jog pasielgei neteisingai, o ilgianiui, tai pasirodys teisingas zingsnis. Ir taip toliau ir panasiai.. "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:gp554n$b8k$1@trimpas.omnitel.net... > Visa tai yra labai sudetinga ir veikia daug veiksniu, vien jau pacia morales savoka daugelis supranta skirtingai. Be abejo, kad moraleje labai daug lemia zmogaus charakteris. Drisciau teigti, kad netgi daugiau negu auklejimas. Bet vis tik morale labai susijusi su loginiu mastymu ir jo deka padarytomis isvadomis. Juk ta jau susiformavusi zmogaus morale ar netgi koks nors jos formavimasi itakojantis igimtas teisingumo jausmas nieko nereiks, jei jis kritiskai nepermastys jam primetamu normu ir neivertins ar jos atitinka jau susiformavusias, ar priestarauja joms. > > "shedeuw" <shedeuw@yahoo.com> wrote in message news:gp3jtn$seu$1@trimpas.omnitel.net... >> Visu pirma reikia pripazinti, jog kiekvieno musu morale kyla is tevu, bendruomenes, valstybes morales ir pan. Tai nera medis be saknu. Toliau jau morales suvokimas vystosi, ir cia kaip ir visur - eini paskui banda, arba tas suvokimas gana ryskiai individualizuojasi, bet vis tiek net tas individualus morales suvokimas isigilinus dazniausiai nera toks jau unikalus. Nevisi autoritetai musu gyvenime matomi ir samoningai suvokiami - jei paimtume konkretu, "ne bandos" zmogu ir panagrinetume, kodel jo moralinis suvokimas yra butent toks, tai atrastume idomiu dalyku, kaip kad, jo morale itakoja temperamentas, charakteris ir t.t. Nors dabartiniame pasaulyje yra milziniskas mokslo kultas ir kiekvienas intelektualus zmogus, yra jo verciamas "remtis loginemis savokomis", tai nelabai atitinka nei zmogiskaja prigimti, nei situacijas kasdieniniame pasaulyje. Zmogus turi emocijas, zmogui budingi ivairus iracionalus mastymo ypatumai ir pan. Norint nugaleti butent sita "zveri", reikia milzinisku kasdieniniu pastangu (pvz, kokie vieuoliai). Musu gyvenime per daug moraliniu dilemu, kuriu neimanoma spresti logikos savokomis, nes tai absurdiska - gal logiskai paaiskint, kodel netaupai kasdien tam, jog kazkur Afrikoje kazkam neleistum numirti is bado? Ar tu jautiesi uz tai atsakingas? Ka del to darai? >> Nereikia visko versti valdziai, verslui ir t.t. Kiekvienas zmogus yra linkes primesti savo morale kitiems (bent jau dabartineje samoningumo busenoje), tik esantys valdzioje tam turi didesnius resursus. >> Disidentai, laisvamaniai ir t.t. atsiranda todel, jog morale nera loginis konstruktas. Tai nera lygtis, kurioje irases nezinomuosius, gausi atsakyma (bent jau kol kas tokios lygties neradau). Laisvamaniai atsiranda, todel, kad bet kokia morale turi spragas tiek karo, tiek taikos metu, tiek diktaturoj, tiek demokratijoj. Ju sukurta morales sistema taip pat tures ir savu spragu, ir savu laisvamaniu. Taip pat morale priklauso ir nuo zmonijos egzistavimo konteksto - stai atsiras dirbtinis intelektas, ir morale robotu atzvilgiu irgi bus priversta pasikeisti. Galbut prasidejus karui tarp robotu ir zmoniu, zmonems kils klausimas - o kuriu puseje kovoti? >> >> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:gp2q8t$et6$1@trimpas.omnitel.net... >>> Cia drisciau su tavim nesutikti. Nors tose citatose nieko naujo sau neaptikau, bet del jo tiesos sunku gincytis. Gal tiesiog tos morales yra dvi. Viena vadovaujasi zmones, kurie patys iesko tiesos, maziau pasiduoda autoritetu itakai, daugiau remiasi savo loginemis isvadomis. Antroji morale kuriama valdzios, religijos hierarchu, verslo banginiu ir t.t., zodziu tu, kurie jos pagalba nori stiprinti savo valdzia. Deja, manau, dauguma zmoniu vadovaujasi ta antraja morale (nes taip lengviau gyventi ir nereikia paciam prisiimti atsakomybes) ir ja vadovaunantis gali daryti net baisiausius nusikaltimus - ypac tai aktualu per karus ir suirutes. Besivadovaujantys pirmaja morale dazniausiai yra disidentai bet kuriai valdziai ar laisvamaniai religineje visuomeneje. >>> >>> "shedeuw" <shedeuw@yahoo.com> wrote in message news:gp119g$j5o$1@trimpas.omnitel.net... >>>> Nematau reikalo skaityti, kai jau tavo duotuose istraukose galima gincytis ir gincytis. Kad ir "ruling classes inevitably use ethical theories to justify their power " - galima i tai ziureti atvirksciai: pirma atsiranda tam tikra morale, isitikinimai, o tik paskui pagal juos sukuriama nauja valdzios sistema, todel teigti, jog valdzios sistema remiantis tam tikrais etiniais principais pateisina save yra tas pats, kas teigti, jog vaikas vartodamas temrina "tevai" pateisina savo egzistavima. >>>> Pats autorius yra linkes i anarchizma ir su panasiais gincytis yra tiesiog beprasmiska. Kaip ir su komunizmo propaguotojais - viska galima graziai isdestyti popieriuje, bet realybeje tokios "genialios", "revoliucines" idejos pasmerktos zlugti, nes bando primesti dirbtinai sukonstruotus konstruktus. Autorius manosi padares kazkoki revoliucini suoli (filosofiniame) mastyme, bet jei pradesi gilintis i visu, kuriuos kankina panasios ambicijos, darbus, tai net internetui nebeliks laiko :)) >>>> >>>> "Doc" <giedriusc_aciunereikia_@gmail.com> wrote in message news:gp0u7m$esk$1@trimpas.omnitel.net... >>>> OK, tai paskaityk tą knygą ir pakritikuok remdamasis psichologijos mokslu, nes dabar diskutuoti apie teoriją, su kuria vienas diskutuotojas susipažinęs, o kitas ne, yra beprasmiška ;) >>>> >>>> -- >>>> Doc >>>> >>>> "shedeuw" <shedeuw@yahoo.com> wrote in message news:gp0t8a$dh1$1@trimpas.omnitel.net... >>>>> Etiniai, moraliniai klausimai yra tiesiogiai susije su psichologijos mokslu ir cia jie nagrinejami ne vien "mastant", bet ir atliekant tyrimus. Zenono Elėjiecio paradoksai irgi gali kazkam atrodyti patrauklus, nors kasdieninis patyrimas tam priestarauja