On 2023-03-14 09:29, xc wrote: > 1. Reljefas - man jau 50+ ir Vilniuje, deja, su dviračiu normaliai, t.y. > suvokiamu tempu, darbas-namai nebepavažiuoju. Kai gyvenau arčiau upės ir > reljefo perkritimas iki darbo centre buvo suvokiamas - važinėjau 5-6 > mėn. per metus. > 2. Klimatas - kad dviratis/paspirtukas būtų reali alternatyva auto bent > 10 mėn. per metus. Dabar soriukas, pusmetis max. > 3. Dviračių takų infrastruktūra > > Kai visa tai turime, dauguma gyventojų natūraliai persėda ant dviračių, > nes jie tiesiog patogesni. Tada galima ir naikinti keturjuostes gatves > dėl poreikio nebuvimo. Gi mūsų chunveibinai pradeda nuo šito - > panaikinkime gatves ir priversime visus perlipti ant dviračių ir > paspirtukų! Pasidalinsiu Briuselio patirtim. Čia irgi į valdžią atėjo žalieji ir ėmėsi bloginti gyvenimą mašinoms ir gerinti kitiems: miesto prieigose sumažino greitkelio juostų atvažiuojantiems; centre apribojo parkavimą, uždarė dalį gatvių, kitas susiaurino, kad būtų mažiau tranzitinio eismo. Įvedė vieningą greičio apribojimą - 30, išskyrus kur nurodyta kitaip (praktikoje magistralinėse gatvėse liko 50). Daug piliečių putojosi, kaip ir Vilniuj, bet karavanas eina. Dviračių skaitikliai, o ir asmeninė patirtis, rodo didėjančius dviratininkų skaičius. (Briuselis irgi kalnuotas, nors kiek švelniau nei Vilnius). Mašinų pamažėjo. Kaip gyventojas, negaliu nesidžiaugti. Žinoma, jei būčiau vienas iš tų tūkstančių, kurie gyvena provincijoje ir kasdien atvažiuoja į darbą sostinėje, turbūt irgi burbėčiau. Bet kaip vietinis, nesuprantu, kodėl turėčiau taikytis prie svečių. O ir pats mašinos mieste stengiuosi nenaudoti - būtent dėl eismo intensyvumo. Beje, 30 km/h apribojimas ypač džiugina važiuojant dviračiu ar paspirtuku: siaurose gatvėse vairuotojams mažiau paskatų bet kokia kaina tave aplenkti.