Vieną kartą teko stebėti, kaip armėnas ir švedas, tada dar abu nelabai gerai mokėjo lietuviškai, tarpusavyje bandė kalbėtis lietuviškai (nes vienas nekalbėjo rusiškai, kitas nemokėjo angliškai). Apėmė labai keistas jausmas – norėjosi padėti, taisyti kas antrą žodį ir pan., iš šono atrodė labai juokinga (Beje, jie puikiai susišnekėjo, ypač po poros taurių). Įsivaizduoju, kad anglakalbiai tokį jausmą turėtų patirti labai dažnai, tiek skaitydami ne vietinių rašliavas internete, tiek girdėdami jų supaprastintas kalbas (be "stay put", "rumour has it" arba "on the line in the line of duty"). "-Lameris-" <lameris@xxx.lt> wrote in message news:hhb59s$gao$1@trimpas.omnitel.net... > Tai va, kad angliškai su švedu ar norvegu sisišnekėti lengviau, nei su londoniečiu. > > "Romas Z." <juozeta@jahu.kom> wrote in message news:hhau4s$8sv$1@trimpas.omnitel.net... >> Na taip, bet turtinga patirtis bendraujant angliškai su ne anglosaksų šalyse gyvenančiais neanglakalbiais man leidžia >> taip teigti ;) >> >> >> "Rimantas Liubertas" <ic@rimantas.com> wrote in message news:hhatlj$8eg$1@trimpas.omnitel.net... >> <…> varo tokiomis konstrukcijomis, kokiomis joks >>> normalus neanglakalbis niekada nekalbėtų. >> <…> >>>Pavyzdžiui, lietuvis visada pradėtų >>> lietuviškai "I've heard a rumour that...". >> >> Nebūčiau toks tikras dėl niekada ir visada :) >> >> >> ic >> -- >> http://rimantas.com/ >> >> >> >