Ruta wrote: > ČIa, beje, vienas iš gamintojų triukų: jie _neprivalo_ nurodyti būtent E > numerio. Jie privalo tik išvardinti sudedamąsias dalis. Todėl, pvz., > gali laisvai pasirinkti, ar rašyti "citrinos rūgštis", ar E330. Jeigu bus nurodyta "citrinos rūgštis" ir kiti panašūs, tai pirkėjas supras, kad čia natūralus, ykalogiškas ir gal net "organinis" produktas, o jeigu parašyta E330 -- tai jau nuodas ir CHEMYJE. Taigi, jei pirkėjai reikalauja, kad juos apgaudinėtų, tai kodėl gi ne? Ta proga, obuolio cheminė sudėtis: http://community.livejournal.com/kitchen_nax/3310047.html "Obuolienė be konservantų" -- oksimoronas? > Na taip. O ką jie veikia mėsoje? Jei valgau mėsą, noriu ne tik mėsos > skonio augalinių baltymų :) Kokia prasmė pirkti dešrą, jei nori mėsos? Kad būtų lengviau kramtyti? Jei yra mėsa, tai kam iš jos gaminti dešrą (malti ir pan.), jei tą galima pagaminti iš visokių atliekų. O valgomas atliekas -- kam išmesti, jei galima pagaminti produktą, kuris niekuo nesiskiria nuo to, kuris pagamintas iš mėsos (tikriausiai, raumenų?) Skirtumas yra tik tol, kol patenka į skilvį, o paskui -- baltymas ir yra baltymas. > Matai, čia ne chemiją, o biochemiją reikia mokėti :))) Na, dar > fiziologijos ir medžiagų apykaitos pagrindai būtų neblogai. Pradžiai bent jau gerai būtų suprasti, kas yra cheminis junginys ir kad tas pats junginys gali turėti daug pavadinimų ir net E numerį, ir kad E numeris ir yra -- tik numeris ir nieko daugiau.