vienam labai geriečiui bet grėsmingai atrodančiam žmogui buvo precedentas, 
kai aplinkui valkiojantis dideliam šuniui, dėl visa ko buvo paimtas į ranką 
pagalys. Tada šeimininkas išdidžiai pareiškė, kad jo šuo tokios huinios 
nebijo ir nieko su pagaliu anam nepadarysi. Į ką buvo atsakyta - niekas ir 
nesiruošia su tuo pagaliu muš šuns. Savitarpio supratimas atsirado labai 
greitai, šuo daugiau nebesivalkiojo kur nereikia. Tai turbūt ir su dujomis 
reikia elgtis panašiai.

"Eimis" <eimisas@centras.lt> parašė naujienų 
news:havu17$o55$1@trimpas.omnitel.net...
> Kas reguliuoja ašarinių (ar bet kokio kito po ranka pasitaikiusio ginklo) 
> panaudojimą prieš šunis?
>
> Turiu omenyje situaciją: tūpas šeimininkas leidžia šunį viešoje vietoje be 
> apynasrio ir pavadėlio, ans pareina dideliu greičiu į žmogų, ir niekaip 
> neįmanoma nustatyti per kelias sekundes, ar jis nori pažaisti, ar 
> žmogienos užsimanė. Šuo tarkime nupurškiamas (šįsyk pavyko išvengti dėka 
> tvorelės ir greitos reakcijos). Kas toliau? Skambinti policijai, 
> registruoti įvykį?
>
> Klausimo esmė orientuota tik į tai, kad esant tokiai situacijai nesinori, 
> kad ji būtų išversta į kitą pusę, pvz.: esą aš vargšą, linksmą ir be abejo 
> visai nekaltą padarėlį priverčiau kentėti baisias kančias, reikalaujančias 
> kokios nors administracinės atsakomybės, kurią būtų galima sumažinti 
> nuolankiai "susitarus" su "supratingu" šeimininku.