Slovėnijoj kalnuos benakvojant nemenkas vėjas pakilo, tai teko ir pasėdėt nugaras surėmus, bet vieną Easy Camp'ą vis tik sulaužė. Kai prašvito kažkodėl taip baisu jau nebuvo ir net patiems juokinga, o pradėjus vėl eit paaiškėjo, kad mes lyg į kokį aerodinaminį vamzdį buvom pakliuvę ir to vėjo pasukus už kampo praktiškai net nesijautė. Prieš 5-6 metus Molėtų rajone dieną būnant miške vėtra staigiai pakilo ir pradėjo medžius vartyt bei laužyt. Nelabai jauku, kai žinai, kad išvakarėse berods Varėnos rajone užvirtęs medis palapinėj bemiegančius prispaudė. Viskas aplink traška braška, matomumo praktiškai jokio, tai ir nesuprasi kurioj pusėj virsta, kai rėkia, kad saugotumeis. Susigūžiau tarp dviejų tvirtesnių medelių tikėdamasis, kad virstančiam pataikyt tiesiai į gero pusmetrio tarpą lyg ir mažiausiai šansų. -- > Prieš daug metų vienos audros metu irgi sėdėjome palapinėje. Audra buvo > nefigova, bet palapinė atlaikė, o mes visą laiką žaidėm kortom kol laukėm > kada audra praeis :) Kai praėjo, išlindom ir ėmėm visi keiktis, nes > pasirodo, jog per kokį 2 metrus nuo palapinės audra nuvertė didžiulį beržą > ir jis mums užtvėrė išėjimą į ežerą į nuskandino visas užmerktas meškeres > :] > > Gerai, jog truputį į kitą pusę nukrito, nes nerašinėčiau čia į njusus :]