Pats pagalvok - turi sau pusę buto, vienas gyveni, nors pusė yra ne 
tavo, reiškia ir mokesčiai mažesni. Viskas puiku. Aš ir nelabai 
sutikčiau keltis.

O va gal jei atsirastų nuomininkų - pats greitai pradėčiau galvoti apie 
išsikraustymą. Aišku čia vėl - o jei nuomininkas su bendrasavininkiu 
pradės kartu degustuoti visokius gėrimus?

Bet faktas, kad parduoti jis neprivalo.

Vaidas

On 2011.01.18 22:34, labyrinth wrote:
> Laba diena,
>
> Pries paklausiant jusu nuomones, siek tiek izangos, kad butu aiski
> situacija.
>
> Mama ir tevas issiskyre. Skiriantis teismas buta, kuriame jie kartu
> gyveno, padalino per puse.
> Mama tame bute 1,5 metu negyvena, isejo nuomotis. Tevas ten toliau gyvena.
> Kad butas butu visas parduotas kam nors, parduoti savo puses turi
> sutikti abu tevai. Niekas puses buto neperka, o jei pirktu, tai gyventi
> su tevu nesutiktu (alkoholikas, smurtaujantis psichologiskai). Mama ta
> tikrai nori padaryti, jau turi pirkeja. Kaina tikrai atitinka to buto
> stovi ir apskritai pasidairius i skelbimus daugiau nei uz kiek norima
> parduoti, niekas neduos. Uz puse parduotos sumos tevas tikrai buta
> nusipirktu. Jau yra surasta jam tinkamu variantu. Su tevu mama bando
> tartis ta buta parduoti, bet jis issidirbineja, kelia visokias salygas,
> kaip kad ji pirma tegul persiraso ant saves jo pacio paimta paskola
> (paimta ji buvo po skyrybu ir tikrai ne bendram gerbuviui) ir tik tada
> pradesias kalbas apie pardavimus (o gal net persirasius ta sutarti,
> tiesiog isdurs ir nieko del pardavimo toliau nedarys; jis turi polinki
> taip elgtis, meluoti), kas visai nesusije su buto pardavimais. Viena
> diena jau sutinka parduoti, kita diena jau apsigalvoja, vel primena apie
> ta jo paskola, kuri yra tik jo vieno problema.
>
> Esme yra ta, kad norima kuo greiciau ta buta parduoti ir isskirti kelius
> visiems laikams. Tik tas butas vercia abiems kontaktuoti. Taip pat
> problema tame, kad to buto sildymo mokesciai abiems buvo padalinti per
> puse. Mama turi moketi tu mokesciu savo dali, nors ten ir negyvena. O
> tevas vilkindamas pardavima, kenkia mamai materialiai (o
> issidirbinedamas - turbut ir moraliskai), nes mokescius dar reikia
> moketi ir uz nuomojama buta. Tevas gyvena tame bute, pats kazkiek
> materialiai laikosi, ir dejes skersa, kad mamai reikia pakloti puse to
> buto mokesciu, nors ten negyvena.
>
> Butu idomi jusu nuomone siais klausimais:
> * Ar galima isspresti (turbut jau tik teisiniu keliu) to buto pardavimo
> klausima, kad jis butu parduotas be jokiu vilkinimu ir issidirbinejimu,
> kai su tevu neina niekaip taikiai susitarti? Registruotas notaro
> patvirtintas laiskas tevui su siulymu pirkti is mamos jos dali buto jau
> issiustas. Bet jis tos puses ir taip greiciausiai nepirks. Kas bus po
> to, kai praeis laikas, per kuri tevas turi apsispresti, pirks ta puse ar
> ne, jei jis jos nepirks? Ka galima padaryti toliau? Kokios butu iseitys,
> kad esant tokiai situacijai butas butu parduotas (tiksliau ta tevo dalis)?
> * Jei su pardavimu reikalas yra keblus, ar galima padaryti (irgi turbut
> tik teisiniu keliu) taip, kad, jei tevas toliau gyvena tame bute,
> vilkina jo pardavimus, issidirbineja, mamai kenkia materialiai, jis to
> buto visus mokescius moketu vienas, mokesciai nebutu dalinami per puse?
> Nes paziurejus is sono, tai, kad tame bute negyvenantis toliau turi
> moketi puse jo mokesciu ir tuo pat metu kitas, toliau gyvendamas tame
> bute, neskuba savo puses parduoti, taip pat sako "galiu niekur
> neskubeti, galiu gyventi toliau kad ir metus ("papuskit i uodega" -
> pridejau nuo saves, nes taip suprantu toki pasakyma)", kitaip tariant,
> kliudyti parduoti, kenkia materialiai, tikrai negali taip testis, turi
> buti iseitis, pastatyti trukdancia puse i vieta.
>
>
> Aciu.