Tema: Re: Palikimo proceso stabdžiai
Autorius: Romas Z.
Data: 2009-05-15 19:01:02
5.33 straipsnis. Testamento paskelbimas

1. Kai tik palikimo atsiradimo vietos notaras sužino apie testatoriaus mirtį, paskiria testamento paskelbimo dieną ir 
apie ją pranešama žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. Jeigu vokas su testamentu buvo 
antspauduotas, reikia surašyti protokolą ir jame pažymėti, ar nepažeisti vokas ir antspaudai. Jeigu yra keli 
testamentai, skelbiami visi testamentai.

2. Notaras, paskelbęs testamentą, privalo imtis priemonių nustatyti įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių 
paskelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir kiek įmanoma greičiau pranešti jiems apie testamento turinį.



5.50 straipsnis. Palikimo priėmimas

1. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.

2. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo 
atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos 
notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

3. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

4. Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti 
sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos.

5. Palikimas, kurį paveldi įpėdiniai, gimę po palikimo atsiradimo, priimamas per tris mėnesius nuo jų gimimo dienos.

6. Notaras ar teismas per tris darbo dienas nuo palikimo priėmimo dienos privalo pranešti Centrinei hipotekos įstaigai 
apie palikimo priėmimą.



5.51 straipsnis. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti

1. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja 
ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo 
administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas 
priėmusiu visą palikimą.

2. Įpėdinis, pradėjęs turtą valdyti, turi teisę per palikimui priimti nustatytą laiką atsisakyti palikimo, padavęs dėl 
to pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Tokiu atveju laikoma, kad palikimą įpėdinis valdė dėl kitų įpėdinių 
interesų.




Ar buvo paskelbta apie testamentą? Jei taip, ar dukterys priėmė tėvo paliktą dalį per 3 mėnesius?
Ar valdė nuo pat mirties?
Ar nėra daugiau reiškiančių teises į palikimą?
Seserys tarpusavyje sutaria dėl palikimo pasidalijimo?

Mano nuomone, jei viskas taip yra, kaip parašei, notaras galėjo viską normaliai sutvarkyti arba normaliai paaiškinti, 
kokie turi būti kiti veiksmai.





5.69 straipsnis. Palikimo pasidalijimas

1. Nieko negalima priversti atsisakyti teisės į jam priklausančios dalies išskyrimą. Palikimas pasidalijamas bendru 
įpėdinių sutarimu.

2. Palikimo negalima dalyti:

1) iki įpėdinio pagal įstatymą ar pagal testamentą gimimo;

2) jeigu testatorius testamentu nustatė terminą, per kurį įpėdiniai paveldėtą turtą valdo bendrai. Šis terminas negali 
būti ilgesnis nei penkeri metai nuo palikimo atsiradimo dienos, išskyrus tuos atvejus, kai tarp įpėdinių yra 
nepilnamečių. Tokiu atveju palikėjas gali uždrausti dalyti palikimą, kol įpėdiniui sueis aštuoniolika metų.









"Eimis" <eimisas@centras.lt> wrote in message news:guk107$jsf$1@trimpas.omnitel.net...
> Sveiki,
>
>    Gal galėtumėt pakomentuoti:
>
>    Gyveno diedukas su bobute ir dvi dukterys. Diedukas pasimirė ir paliko viską lygiomis 50% dukterims ir 50% bobutei, 
> pagal pas notarą patvirtintą asmeninį testamentą. Dukterys nieko nedarė, slaugė bobutę, nes bobutė buvo l. sipna ir 
> faktiškai neįgali, neveiksni (nors de-jure neveiksnumo nebuvo). Bobutė pasimirė po 9 mėn. po dieduko. Testamento 
> nepaliko, niekada ir neturėjo.
>    Dukterys kreipėsi į notarą, kad perrašytų nuosavybę, duotų prieigą prie sąskaitų likučių ir pan. Anas komentuoja, 
> kad pavėluota kažkokie 3 mėn. nuo dieduko mirties, bet daugiau nieko nekomentuoja (ant oficialaus rašto nėra jokių 
> norodų, kokiu CK straipsniu / etc. remiantis atsisakoma atlikti notarinį veiksmą). Siūlo kreiptis į advokatą, ir į 
> teismą, kad procesas pajudėtų.
>    Ar jis teisus?P.S. Dukterys faktiškai valdo turtą, juo rūpinasi. Iš to, ką aš skaičiau CK, tai jos įgauna 
> automatinę paveldėjimo teisę, nereikia nieko įrodinėti. Jei aš neteisus - kokia procedūra?
>