na jei turi atliekamu keliolika tukst - tai yra variantas "moketi" eurines palukanas, turint paskola litais. bet tuo atveju vel gausi devalvacijos rizika.. nes kad "moketi" eurines - teks "pasiskolinti" eurini tavo paskolos ekvivalenta, ji "paversti" litais ir "paskolinti" ta menama suma bankui jau uz litines palukanas. jei sandorio pradzia, trukme ir pabaiga sutampa su pvz tavo perskaiciavimo laikotarpiais - tai del palukanu normu skirtumo apturesi "pliusa", kuris kompensuos didesnes litines palukanas.. bet PABREZIU - turesi prisiimti devalvavimo rizika, kurios dabar kaip ir neturi:) johnrembo wrote: > dekui uz issamu atsakyma ;] > > bet sirdi vistiek skauda(-es), kai kolegos su eurinemis darbe is manes > tikraja to zodzio prasme zvengia(-s) :\ > > "mumumèik zergatronas" <zz@mumumba.zerg> wrote in message > news:gvo7t7$kml$1@trimpas.omnitel.net... >> metodika: >> turi 80 litu >> kita diena turi 180 litu. tavo pliusas - 100lt >> o 100/80 = 1,25 ~ 125% >> >> >> arba kitaip: >> >> 80 * X = 180 >> X = 180/80 = 2,25 >> >> 2,25 sudaro 225% nuo pradines sumo arba +125% (nes pradine suma imama >> 100%) >> >> tie tavo 60% - tai yra MAZËJIMAS.. nes kaip pradine suma tu paemei 1.8 >> o pradine suma siaip tai yra 0.8 >> >> su morkom ir bulvem viralas tau atsieis pigiau.. >> bet jei auginsi morkas, o valgysi bulves - tai neaisku kuriuo momentu >> kaimynas uz bulves pasiprasys tokios sumos kad tu ju neipirksi,o tavo >> organizmas neprates prie morku - uzsilenks. >> >> vileuribora pasidalina visi bankai pagal taisykle "kas pirmesnis tas >> gudresnis" >> >> t.y. jei turi is seniau paskolintus papigiai eurus, o euriboras kyla - tai >> apturesi pliuso tas babkes paskolindamas kazkam uz didesne norma. ir >> atvirksciai - gali i minusa nulekt. tam ir yra perskaiciavimai palukanu >> daromi kas kazkiek laiko, kad nebutu didelio atotrukio tarp to, ka bankai >> moka savo skolintojams ir kiek ima is skolininku.. >> >> >> pvz: euriboras: 1%, svedas lietuviskai dukrai skolina uz 1%+0.5p.p, dukra >> klientams skolina uz 1%+1.5p.p arba kitiap sakant, 1p.p nusëda lietuvoj. >> >> kiek kur nuseda - realiai pasidalina pagal tai, is kur nusedusius pinigus >> yra pigiau issigrynint (mokesciu visuma), su tam tikrom ribom (negali viso >> pelno perkelti i motina pardavinedamas dukrai uz nerealias kainas ir >> palikdamas dukrele be pelno ir tokiu budu issiurbti lietuvoje uzdirbtus >> pinigus i svedija nesumokejes lietuviskai VMI nei cento) >> >> >> johnrembo wrote: >>> o galima placiau apie metodika ivertinant skirtumus(125%) tarp 0.8 ir >>> 1.8? >>> mano apytiksliais skaiciavimais gaunasi kazkur 60% :) >>> >>> toks momentas - koks realiai skirtumas kieno kiseneje nuseda %? >>> Pavyzdys su morkomis ir bulvemis susiveda i tai, kad bendroje sumoje, >>> siek tiek pakitus komponentu balansui, bulviu ir morku viralas man >>> atsieis 2x pigiau. >>> >>> dar toks klausimelis - marza "uzsisiraso" paskolines bankas, o kur nuseda >>> tas pats VILI/EURI boras? Motininam bankui - svedams? Tie savo ruoztu >>> tikriausiai irgi "nusiraso" + atiduoda indelius etc.? >>> >>> ps: dabar turiu 0.85, siulo 1.85 >>> >>> "mumum?ik zergatronas" <zz@mumumba.zerg> wrote in message >>> news:gvnuoe$3ku$1@trimpas.omnitel.net... >>>> taigi.. :) kliento mokama suma itakoja SRAUTA pinigu. >>>> o PAJAMOS banko yra ta dalele vadinama marza. >>>> >>>> is ismes, bankas, nuo kliento imdamas 1.8 vietoj 0.8 pasididina pajamas >>>> 125%.. >>>> >>>> apie koki PRARADIMA kazkam gali uzplaukti kalbet?? :) >>>> >>>> o devalvacijos rizikos - bankui rizika bus ta, kad zmones pasieme >>>> paskolas kita valiuta nei ju pajamos rizikuoja, ir didele dalis tos >>>> rizikos krenta ir paciam bankui (negrazinimo rizika). >>>> >>>> pacios valiutos nuvertejimo rizika bankui maziau aktuali, nes jis >>>> duodamas paskola litais ja duoda is LITU surinktu/paskolintu is kitur. >>>> taigi - koks skirtumas ka tu perskolini kitam? morkas ar bulves? >>>> >>>> rizika padideja tik tuo atveju, jei pvz svedu bankas pasiskolines is >>>> mamytes kalna euru juos pavercia litais ir isdalina vargsams kaip >>>> paskolas. >>>> >>>> bet tam ir yra bankuose rizikos valdymas, kad stebetu turimo turto ir >>>> isipareigojimo santykius valiutomis. kiek pamenu - tai tokios ataskaitos >>>> apie atviras pozicijas uzsienio valiuta net i LB teikiamos kas savaite >>>> ar kas 10 dienu - ir labai nepasispardysi - nepazaisi.. >>>> >>>> bzik wrote: >>>>> taigi, man nuo 0,8%+VILIBOR pasiule 1,8%+EURIBOR. Realiai dabartinis >>>>> sutaupymas klientui butu del didziulio VILIBOR vs. EURIBOR santykio. O >>>>> jei jis gris i kiek artimesni lygi, bankas tures 1,8 vs 0,8 marza. Ir >>>>> tai jau bus gerokai ilgesniam periodui, gal net visam likusiam >>>>> sutarties laikui. Uztai toks geranoriskumas :), nes pries 7-8m. tokia >>>>> marza buvo norma ir jas nusibrauke tik del prasidejusios konkurencijos, >>>>> kai visokie sampo ir nordea pradejo agresyviai zaist busto paskolu >>>>> dalinime. >>>>> As nusprendziau kol kas luktert. Dar issimoket litais galiu. Jei >>>>> situacija rudeniop nesikeis, tada pagalvosiu. Gal dar viena perioda >>>>> pratempsiu. Vis tiek VILIBOR vs. EURIBOR santykis kazkada prades mazet. >>>>> >>>>> "mumumcik zergatronas" <zz@mumumba.zerg> wrote in message >>>>> news:gvnrh8$u6k$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>> kodel visi mano, kad jie ATSISAKO tu palukanu? >>>>>> >>>>>> >>>>>> 1. tu perki bulves po 50ct/kg - parduodi po 70ct - tavo pelnas - >>>>>> 20cnt.. >>>>>> >>>>>> >>>>>> ir staiga - ateina ir sako, as pirksiu is taves ne bulves po 50ct, o >>>>>> morkas, nes jos tik 30ct kainuoja. >>>>>> >>>>>> tu sakai - VALIO, nes morkas perki po 5ct.. ir is ju tau navaro >>>>>> daugiau.. >>>>>> >>>>>> kokia buvo tavo marza pries keitima ir po? >>>>>> >>>>>> johnrembo wrote: >>>>>>> tai va, po smagaus pabendravimo svedu banke: >>>>>>> marza 1.8 >>>>>>> valiutos konvertavimas nemokamas! (tik va kursas idomus - 1=3.4445) >>>>>>> sutarties keitimo mokestis 750Lt + hipotekos lakstu refresh'as - >>>>>>> visumoje ~900Lt >>>>>>> naujiems "konvertatoriams" palukanu fiksuoti neleidzia - tik esamiems >>>>>>> eurininkams. >>>>>>> >>>>>>> zodziu nori, gali ir yra suinteresuoti zmogui "pagelbeti" - siulo >>>>>>> pasiskubinti, nes EURIBORas vos vos ugtelejo. >>>>>>> >>>>>>> O 1K/men permokant tiesiog nezmoniskai norisi ju pasiulymu >>>>>>> pasinaudoti, bet sveikas protas siulo neskubeti -pernelyg lengva >>>>>>> ranka jie cia atsisako extra 12.000/metus is tokiu kaip as - gal ne >>>>>>> be reikalo? >>>>>>> >>>>>>> o dar pas latvius vel zvangina ginklais >>>>>>> http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=c9f527e6-9575-4ff1-a386-8181fc8a3cf6&open=sec >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> KA DARYT?! >>>>>>> >>>>>>> ps: kaip kazkas siule pasitikrinti - ne, sutartyje nera nei vienos >>>>>>> eilutes susijusios su valiutu kursais ar ju fiksavimu > >