metodika: turi 80 litu kita diena turi 180 litu. tavo pliusas - 100lt o 100/80 = 1,25 ~ 125% arba kitaip: 80 * X = 180 X = 180/80 = 2,25 2,25 sudaro 225% nuo pradines sumo arba +125% (nes pradine suma imama 100%) tie tavo 60% - tai yra MAZĖJIMAS.. nes kaip pradine suma tu paemei 1.8 o pradine suma siaip tai yra 0.8 su morkom ir bulvem viralas tau atsieis pigiau.. bet jei auginsi morkas, o valgysi bulves - tai neaisku kuriuo momentu kaimynas uz bulves pasiprasys tokios sumos kad tu ju neipirksi,o tavo organizmas neprates prie morku - uzsilenks. vileuribora pasidalina visi bankai pagal taisykle "kas pirmesnis tas gudresnis" t.y. jei turi is seniau paskolintus papigiai eurus, o euriboras kyla - tai apturesi pliuso tas babkes paskolindamas kazkam uz didesne norma. ir atvirksciai - gali i minusa nulekt. tam ir yra perskaiciavimai palukanu daromi kas kazkiek laiko, kad nebutu didelio atotrukio tarp to, ka bankai moka savo skolintojams ir kiek ima is skolininku.. pvz: euriboras: 1%, svedas lietuviskai dukrai skolina uz 1%+0.5p.p, dukra klientams skolina uz 1%+1.5p.p arba kitiap sakant, 1p.p nusėda lietuvoj. kiek kur nuseda - realiai pasidalina pagal tai, is kur nusedusius pinigus yra pigiau issigrynint (mokesciu visuma), su tam tikrom ribom (negali viso pelno perkelti i motina pardavinedamas dukrai uz nerealias kainas ir palikdamas dukrele be pelno ir tokiu budu issiurbti lietuvoje uzdirbtus pinigus i svedija nesumokejes lietuviskai VMI nei cento) johnrembo wrote: > o galima placiau apie metodika ivertinant skirtumus(125%) tarp 0.8 ir 1.8? > mano apytiksliais skaiciavimais gaunasi kazkur 60% :) > > toks momentas - koks realiai skirtumas kieno kiseneje nuseda %? > Pavyzdys su morkomis ir bulvemis susiveda i tai, kad bendroje sumoje, siek > tiek pakitus komponentu balansui, bulviu ir morku viralas man atsieis 2x > pigiau. > > dar toks klausimelis - marza "uzsisiraso" paskolines bankas, o kur nuseda > tas pats VILI/EURI boras? Motininam bankui - svedams? Tie savo ruoztu > tikriausiai irgi "nusiraso" + atiduoda indelius etc.? > > ps: dabar turiu 0.85, siulo 1.85 > > "mumumèik zergatronas" <zz@mumumba.zerg> wrote in message > news:gvnuoe$3ku$1@trimpas.omnitel.net... >> taigi.. :) kliento mokama suma itakoja SRAUTA pinigu. >> o PAJAMOS banko yra ta dalele vadinama marza. >> >> is ismes, bankas, nuo kliento imdamas 1.8 vietoj 0.8 pasididina pajamas >> 125%.. >> >> apie koki PRARADIMA kazkam gali uzplaukti kalbet?? :) >> >> o devalvacijos rizikos - bankui rizika bus ta, kad zmones pasieme paskolas >> kita valiuta nei ju pajamos rizikuoja, ir didele dalis tos rizikos krenta >> ir paciam bankui (negrazinimo rizika). >> >> pacios valiutos nuvertejimo rizika bankui maziau aktuali, nes jis duodamas >> paskola litais ja duoda is LITU surinktu/paskolintu is kitur. taigi - koks >> skirtumas ka tu perskolini kitam? morkas ar bulves? >> >> rizika padideja tik tuo atveju, jei pvz svedu bankas pasiskolines is >> mamytes kalna euru juos pavercia litais ir isdalina vargsams kaip >> paskolas. >> >> bet tam ir yra bankuose rizikos valdymas, kad stebetu turimo turto ir >> isipareigojimo santykius valiutomis. kiek pamenu - tai tokios ataskaitos >> apie atviras pozicijas uzsienio valiuta net i LB teikiamos kas savaite ar >> kas 10 dienu - ir labai nepasispardysi - nepazaisi.. >> >> bzik wrote: >>> taigi, man nuo 0,8%+VILIBOR pasiule 1,8%+EURIBOR. Realiai dabartinis >>> sutaupymas klientui butu del didziulio VILIBOR vs. EURIBOR santykio. O >>> jei jis gris i kiek artimesni lygi, bankas tures 1,8 vs 0,8 marza. Ir tai >>> jau bus gerokai ilgesniam periodui, gal net visam likusiam sutarties >>> laikui. Uztai toks geranoriskumas :), nes pries 7-8m. tokia marza buvo >>> norma ir jas nusibrauke tik del prasidejusios konkurencijos, kai visokie >>> sampo ir nordea pradejo agresyviai zaist busto paskolu dalinime. >>> As nusprendziau kol kas luktert. Dar issimoket litais galiu. Jei >>> situacija rudeniop nesikeis, tada pagalvosiu. Gal dar viena perioda >>> pratempsiu. Vis tiek VILIBOR vs. EURIBOR santykis kazkada prades mazet. >>> >>> "mumumcik zergatronas" <zz@mumumba.zerg> wrote in message >>> news:gvnrh8$u6k$1@trimpas.omnitel.net... >>>> kodel visi mano, kad jie ATSISAKO tu palukanu? >>>> >>>> >>>> 1. tu perki bulves po 50ct/kg - parduodi po 70ct - tavo pelnas - 20cnt.. >>>> >>>> >>>> ir staiga - ateina ir sako, as pirksiu is taves ne bulves po 50ct, o >>>> morkas, nes jos tik 30ct kainuoja. >>>> >>>> tu sakai - VALIO, nes morkas perki po 5ct.. ir is ju tau navaro >>>> daugiau.. >>>> >>>> kokia buvo tavo marza pries keitima ir po? >>>> >>>> johnrembo wrote: >>>>> tai va, po smagaus pabendravimo svedu banke: >>>>> marza 1.8 >>>>> valiutos konvertavimas nemokamas! (tik va kursas idomus - 1=3.4445) >>>>> sutarties keitimo mokestis 750Lt + hipotekos lakstu refresh'as - >>>>> visumoje ~900Lt >>>>> naujiems "konvertatoriams" palukanu fiksuoti neleidzia - tik esamiems >>>>> eurininkams. >>>>> >>>>> zodziu nori, gali ir yra suinteresuoti zmogui "pagelbeti" - siulo >>>>> pasiskubinti, nes EURIBORas vos vos ugtelejo. >>>>> >>>>> O 1K/men permokant tiesiog nezmoniskai norisi ju pasiulymu pasinaudoti, >>>>> bet sveikas protas siulo neskubeti -pernelyg lengva ranka jie cia >>>>> atsisako extra 12.000/metus is tokiu kaip as - gal ne be reikalo? >>>>> >>>>> o dar pas latvius vel zvangina ginklais >>>>> http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=c9f527e6-9575-4ff1-a386-8181fc8a3cf6&open=sec >>>>> >>>>> >>>>> KA DARYT?! >>>>> >>>>> ps: kaip kazkas siule pasitikrinti - ne, sutartyje nera nei vienos >>>>> eilutes susijusios su valiutu kursais ar ju fiksavimu >