Tema: Re: Jei uz nafta butu mokama ne doleriais ...
Autorius: Fred
Data: 2011-08-24 14:48:57
    Visgi nelagai supratau, kodel negalima dalinti dolerius be procento? Kartu nesupratu ir to, kodel teigiate, kad jei pinigus sau spausdintusi pati vyriausybe ar jai pavaldus bankas, tai butu pagunda prisispausdint be galo daug, o va jei spausdina nepavaldus bankas, jau anam bankui tokios pagundos nera?

-- 
"RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:j302j0$t8n$1@trimpas.omnitel.net...
FED pinigų vyriausybei tiesiogiai neduoda, kaip ir bet koks kitas 
normalus CB. Jis tiesiog perka arba neperka JAV vyriausybės obligacijas 
atviroje rinkoje. Kiek pirkti ar parduoti tų obligacijų, nusprendžia 
FOMC (tam tikra FED atstovų taryba) - tokiu būdu jie reguliuoja palūkanų 
normą ir stengiasi skatinti ar vėsinti ekonomiką. Jei žiūrėjai 
"zeitgeist addendum", tai ten pradžioje išsakytas teiginys, kad 
vyriausybė kreipiasi į FED ir tas jiems išskiria tam tikrą sumą dolerių, 
yra neteisingas. Kaip ir daugybė kitų teiginių tame filmuke.

Procentus, kuriuos už savo obligacijas moka vyriausybė, apsprendžia 
rinka. Paprastai jį apsprendžia tikimybė, kad suėjus terminui vyriausybė 
tas obligacijas supirks. Apie tą tikimybę rinka sprendžia pagrinde pagal 
didžiųjų reitingų agentūrų suteikiamus reitingus įvairių šalių 
obligacijoms - juos sudarinėjant atsižvelgiama į šalies istoriją, bendrą 
skolos dydį, biudžeto deficitą, šalies ekonomines perspektyvas ir t.t.

Taip viskas vyksta todėl, kad taip nustato įstatymai, kuriuos priėmė 
kongresas. Jeigu FED dalytų dolerius vyriausybei ar kam kitam už dyką, 
be galimybės juos susigrąžinti, doleriai jau nebūtų skolos lapeliai, 
t.y. pinigai.

Dėl tų procentų, kuriuos uždirba FED, tai tas pat yra visuose 
centriniuose bankuose. Pvz. Lietuvos bankas savo rezervus irgi laiko 
kitų šalių obligacijomis - pagrinde eurozonos šalių (Vokietijos), 
kažkiek JAV, tik dalį auksu. Už obligacijas mokami procentai. Dar 
kažkiek pinigų uždirba iš procentų už paskolas komerciniams bankams, 
kitos veiklos. Paprastai LB dirba pelningai, ir, atmetus išlaidas jo 
paties veiklai, per metus susikaupia koks pusė milijardo litų. Kartą į 
metus, kiek žinau, seime būna svarstymas ką su tais pinigais daryti - ar 
didinti jais rezervą, ar pervesti vyriausybės žinion. Kai kuriose šalyse 
CB pelnas automatiškai pervedamas į biudžetą. Todėl dėl palūkanų pinigų 
rinkoje nemažėja - jos vėl į ją patenka.

Komercinių bankų palūkanų atveju, kaip ir bet kurios kitos komercinės 
veiklos atveju uždirbtą pelną ūkio subjektas išleidžia savo nuožiūra. 
Netgi pelną (nesvarbu kaip uždirbtą - ar iš palūkanų, ar iš gamybos, ar 
prekybos ir t.t.) padėjus į banką, jis vėl patenka į rinką per paskolas. 
Iš rinkos pinigai išimami tik tada, kai guli kojinėse, bet juos taip 
laiko pagrinde bobutės, o ne kokie nors bankininkai. Todėl visokiuose 
filmukuose (animacija "money as a debt", atrodo, ir "zeitgeist") 
išsakomas teiginys, jog naujus pinigus reikia pastoviai leisti tam, kad 
jie neišnyktų dėl palūkanų, yra elementarus nesupratimas.





2011.08.23 13:35, Fred rašė:
>      Aciu uz issamu aiskinima!
>      Ar galetu FED (centrinis bankas) tiesiog duoti pinigus vyriausybei be jokio procento ir kodel taip nera daroma?
>