FED uždirbami pinigai patenka atgal į rinką. Dalį jų FED panaudoja savo veiklai, likusi dalis atiduodama biudžetui. Todėl dėl palūkanų, kaip ir komercinių bankų atveju, pinigai iš rinkos neišnyktų. Jų tik sumažėtų rinkoje kai kas nors daugiau sukaupia ir padidėtų, kai sukauptus išleidžia. Aišku, jeigu FED ilguoju laikotarpiu nedidintų pinigų kiekio, didėjant produkcijos ir paslaugų kiekiui ir įvairovei doleris palaipsniui defliuotų, o šito mažai kas nori. Todėl FED'as ilgainiui didina dolerių kiekį tiek didindamas turimą JAV vyriausybės obligacijų kiekį, tiek kitus rezervus. Labai didelė JAV skolos dalis FED'ui niekada nebus grąžinta (na, nebent būtų nuspręsta pereiti prie ilgalaikės defliacinės monetarinės politikos). Šitai visi supranta, todėl kongresas pastoviai didina JAV skolos limitą, daug kas laiko, kad būtų protinga tą skolos didėjimą susieti, pvz. su BVP didėjimu. FED'ui JAV obligacijos, kaip ir kiti rezervai, reikalingi norint efektyviai reguliuoti dolerių kiekį rinkoje. Aišku, tam nereikia viso turimo ir vis didėjančio obligacijų kiekio, bet kiekvienąkart išleisdamas į rinką dolerius jis turi kažką už juos gauti, be to tie rezervai - tai tiesiog elektroniniai įrašai, jų aptarnavimo kaštai nėra labai dideli. Galima būtų kažkokią JAV skolos dalį FED'ui kas kažkiek laiko nurašinėti, bet tai iš esmės nieko nekeistų, būtų tik formalus veiksmas. Be to FED kartu su kitomis vyriausybinėmis organizacijomis laiko mažiau nei pusę JAV skolos, kita - tikros skolos. Todėl nurašius kažkiek procentų savo turimos skolos, FED tų formalių skaičių labai smarkiai ir nepakeistų. 2011.08.22 20:13, Fred rašė: > O ko FEDui reikia? Jei vienintelis legalus baksu spausdintojas leidzia baksus ir skolina juos uz procentus, is kur tie procentai bus grazinti? Nurasyti bus, ar bus grazinami is naujai prispausdintu pinigu, kurie bus irgi duoti uz procentus? Kazkaip matematiskai sis modelis man nesuprantamas ... >