senai, labai senai, o ir nelabai senai gyveno kartą trys broliai. du iš jų buvo protingi - Butsargis su Butšakniu, o trečias, jaunėlis brolelis Jonelis buvo laikomas kvaileliu... nes buvo geras ir jautrus kitiems, save pamiršęs, nes jam daugiau nei betkam kitam reikėjo meilės... na ir tyčiojosi tie protingieji iš kvailelio kaip beįmanydami, - kad tas nei buto neturi, nei turtingos nuotakos nemoka susimedžioti, nei visaip kitaip savimi pasirūpinti... neapsikentė kartą kvailelis, pasiėmė terbele, lazdelę ir išėjo į platųjį pasaulį sau laimės paieškoti... ilgai jis ėjo, daug nuotykių turėjo, kol pagaliau pateko į gražią šalį. tačiau čia jo laukė didelė staigmena - baisus slibinas devyngalvis. neiškart suprato kvailelis, kad tas slibinas, tai jo paties baimė. ta baimė buvo įsitaisiusi neatrastos meilės vietoje... bet kai suprato, nukirto kvailelis tam slibinui visas devynias jo galvas ir tapo pakvietas BŪTI tos gražios Karalystės valdovu. o paskui buvo taip, kad papūtė istoijos skersvėjai ir protigieji broliai pateko į didelę bėdą, nes po jų šaknimis ėmė raustis bjaurus postmordenistinis kirmina. ir tada Būtsargis su Bušakniu pajuto kaip pamažu apleidžia juos jų gyvybinės jėgos. ir tada jie abu prisiminė savo jauniausiąjį brolį Jonelį ir jo valdomą grožio ir gėrio Karalystę... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18920