> o armatūros apsauginis sluoksnis niekaip nepriklauso nuo grunto savybių?
> Kaip ir betono klasė?
>
Nepriklauso. Okupacijos laikais buvo atlikti moksliniai tyrimai, kad 
pamatus galima daryti is viso nenaudojant cemento. Tik turi buti 
atitinkama darbo kultura.

> Stovi, tik plyšius reikia pastoviai kamšyti.
>
Siuo atveju plysiai atsiranda tuomet kai darbininkas kokius 5 cm papila 
zemes ir su koja sutankina. Su greztiniais pamatais, kiek beskaiciuosi, 
yra pavojingiau, nes istraukiant grazta galimybe pribyreti zemes i dugna 
yra zenkliai didesne. Taigi ir plysiu atsiradimas yra zenklesnis, 
neziurint ka konstruktorius priskaiciuos. Juostiniu gi pamatu atveju, 
ten kur papilta zeme, apkrovas perima toluiau esantis gruntas.

> jei matuosim griuvimais - nedaug ir tik ten, kur pamatus išplovė vanduo.
> Jei matuosim supleišėjimus ...
>
Jeigu vanduo isplauna tai visu juostiniu atveju zala butu mazesne, nes 
visu pirma isplaunama is po grindu

> jei dar nepastebėjai, klausimas buvo kiek armatūrą reikia įleisti, o ne
> koks apsauginis sluoksnis.
>
Negalima zmogui sakyti, kad armaturos gali net nebuti. Nes gali buti 
taip, kad butinai reikejo.