"Toxis" <toxis@spam's_yvil_takas.lt> wrote in message news:h4d4pl$49b$1@trimpas.omnitel.net... > na, rukymas man visada siejosi su atsipalaidavimu, trumpu esamu problemu pamirshimu, ar permastymu + laiko prastumimo budu - ner ka veikt, reikia parukyt.. reklama per telika - reikia parukyt... Ech koks grazhus saulelydis - kur mano cigaretes:) > Ir tiesa pasakius vieninteles 5 minutes per para, kurias ash skirdasvau tik sau (del darbo specifikos dirbu, ar esu na dizhnom rezhime 24/7) budavo rytas, kai ash eidamas i darba nusipirkdavau kavos puoda ir vienoj ir toj pachioj vietoj ishsitraukdavau cigarete (nes kava jau pakankamai atshalus tuo metu:) ir neskubedavas su plejeriu ausyse rukydavau ir gerdavau kava... ir tuo metu man galetu apokalipses raiteliai shnopuot i nugara, ar skambint pats prezidentas - ash niekam nekelchiau - nes tai buvo _mano_ 5 minutes:) Tai shtai to shiek tiek pasiilgstu... dabar net kavos eidamas i darba nebeperku, nes nebetas:) Yeah :) žinomas jausmas. Vienas geriausių dalykų kuriuos man rūkymas davė, tai tos 5minutės pertraukėlės kas valandą :) Čia turbūt visiems, kas dirba 8h prie kompo, tas daug reiškia. Tokios pertraukos neleidžia pervargti, leidžia šiek tiek pravėdinti galvą. Toks trumpas stabtelėjimas apgalvoti ką darai ir ką toliau reikės daryti. Iki šiol neradau kuo pakeisti šitų pertraukėlių. Tiesa, kai suskamba telefonas, stengiuosi nulėkti į ofiso balkonėlį - ir aplinkiniams netrukdau, ir pertraukėlė gaunasi. Gaila, kad retai man kas bepaskambina :) Dar truputį iš tos pačios temos. Visi turbūt skaitė tą garsiąją knygą lengvas būdas mesti rūkyti. Knyga teisinga, tik man asmeniškai per daug beletristikos. Viską galima būtų sutalpinti į 20 lapų;) Na, bet didžiąjai daliai žmonių toks stilius tinka (tėvas perskaitęs metė rukyti. rūkė ~35 metus, knygą skaitė ~metus:) ). Anyway, joje yra toks neblogas pavyzdys apie rūkymą. Mol rūkymas, tai kaip pora dydžių mažesnių batų nešiojimas. Tau jie trina, spaudžia, bet kas valandėlę tu nusiimi juos ir taip 'patiri malonumą'. Viskas būna gerai, bet po pusvalandžio jie vėl pradeda spausti. Taigi rūkymas iš tikro neteikia malonumo, o tik grąžina tave į normalią būseną, kaip nusiėmus per mažus batus. Teiginys teisingas ir gražus, BET. Jeigu laikantis panašios analogijos, tai žmogus ne vien eina tolyn, jis ant pečių nešasi savo rūpesčių kuprinę;) Pas vienus ji daugiau prikrauta, pas kitus mažiau. Ir esminis filosofinis klausimas: kas geriau, ar visą gyvenimą nešti tokią kuprinę su gera avalyne, tačiau visą laiką jaučiant tokį patį, nuolatinį, monotonišką nuovargį, ar nešti tą kuprinę su tais per mažais batais, bet suteikiant sau galimybę kas valandą stabtelti pailsėti, nusiimti batus, pravėdinti kojas, pakišti jas po šaltu vandeniu?