Nežinau kaip dėl genetikos, bet šunys tikrai kitokie. Ir tai kad jie 
reaguoja išimtinai "jausdami žmogaus baimę" yra bullshit. Kitu atveju, 
pvz. Belgijoje, kiekvienas nors trumpam atvykęs lietuvis, bijantis 
palaidų šunų, būtų iškart sukandžiotas, nes čia šunų be antsnukių pilna 
ant kiekvieno kampo, parduotuvėse ar net metro. Jie nepuola, nekanda ir 
neloja ant jokių žmonių. Bėk pro šalį, šokinėk, dviračiu važiuok ar 
riedučiais, net nekreipia dėmesio.

Kartą metro pajutau, jog kažkas trinasi į koją, maniau kažkieno 
lagaminas, pasižiūriu į apačią, o ten rotveilerio morda be antsnukio 8-/ 
Aš į jį pažiūrėjau, jis į mane, važiuojam toliau :) Va taip. Kodėl taip 
yra iki šiol tik spėliojau, neseniai vieni pažįstami pasakė, jog 
Belgijoje didžiajai daugumai šunų kažkaip įpjauna balso stygas ar kažką 
panašaus padaro tam, kad nelotų. Nes už šuns lojimą naktimis galima 
rimtas baudas gaut, kaip ir už bet kokį kitą triukšmą. Ir jie iš tikro 
neloja, čia retai kada išgirsi šuns lojimą, nors šunų, spėju, belgai 
laiko daugiausiai Europoje. Tai gal tas mistinis šunų ramumas kažkaip 
susietas su ta operacija ir nelojimu. Jei kas žinote kaip yra iš tiesų, 
papasakokite, nes info nepatikrinta ;)


Ruta wrote:
>
> 
> O tai sakyk, iš kur tas skirtumas atsiranda? Iš šventosios dvasios? Ten 
> šunys genetiškai kitokie, ar kaip?