Įdomiai aiškinat šitą dalyką. Aš manau kiekvienas mūsų turim tai, kas mums svarbu: vienam tai gali būt laikas su draugais, kitam - pagulėt ant sofos po darbo, trečiam - viską planuot ir kontroliuot, ketvirtam - tiesiog nesukt galvos dėl nieko. Visai patogu būt dominuojamam - viskas už tave sugalvota, viskas nuspręsta, nereikia nei galvos laužyt, nei ko. Aišku susimoki už tai savo laisve, bet tam, kad pasijaustum jos netekęs, dar reik žinot ką su ja daryt. Čia panašiai kaip su darbu: vienas turi būt būtinai nors koks vadovas, planuot, dalyvaut, spręst, o kitam tai nx nereikalinga, jam pasakė - jis padarė, nepasakė - nepadarė. Visokių žmonių yra. Kas liečia pasikeitimus - pats mačiau porą atvejų, kai iki vestuvių boba buvo kaip šilkinė, ir su draugais išleisdavo, ir proto nepisdavo. Praėjus porai metų nebepažint poros. Kaip jos sugeba 3 - 5 metus apsimetinėt - aš nežinau, ar ten nuo žiedo kita programa pas jas smegenyse įsijungia - bbž. Žinau tik, kad negalima kištis į tokias situacijas ir bandyt gelbėt, nes prarasi draugą. Pacientas turi būtinai pats norėti būti gydomas :) "Sail" <bambarbya.kirgudu@gmail.com> wrote in message news:mk6ott$v0a$1@trimpas.omnitel.net... > Pas juos vertinimo funkcija buna amputuojama kaip nereikalinga. > > Arba organizmo savisaugos instinktas suveikia, ir jiems pasidaro "viskas > gerai". > > Kaip minejau, tik pereinamuoju laikotarpiu kankinasi, kol mirsta asmenybe. > > "Linas Petkevičius" <linas@REMOVElekiam.lt> wrote in message > news:mk6n7a$u03$1@trimpas.omnitel.net... >> Arba skirtingai vertina is savo varpines. >> >> "Trolis" wrote in message news:mk6n3k$ttd$1@trimpas.omnitel.net... >> >> >>> >>>Akivaizdų, kad tai jų vertybių skalėje nėra svarbus dalykas, todėl, >>>tikėtina, jie nesijaučia dėl to blogai :) >> > >