Tema: Re: techninis q
Autorius: polaris
Data: 2010-12-01 18:03:33
Toxis@ze_yvil_place wrote:
> Kuriu pasauli (jei netruks kantrybe, tai turetu but pasaulis rpg'ams:), bet jam reikia shiokiu tokiu specifiniu savybiu, kadangi, norisi kad pasaulis butu "kuo realesnis"  - kaip tik prisiminiau Veikejo pastaba apie menuli su "prirakinta" orbita. sakykim, jei egzistuotu toks menulis su prirakinta orbita, taip, kad viena jo dalis visa laika butu atsisukus "veidu" i motinine planeta. Ar galetu toj veido pusej (1) visada but arba naktis, arba prieblanda (kai jis yra virshutinej (zhr. tragishka pixa:) orbitoj, ir i ji atsispindi tik saule nuo motinines planetos pavirshiaus)..

Kai planeta atsukus vieną pusę į žvaigždę, tai vienoje jos pusėje pilnai 
gali būti amžina naktis, bet kad jos palydove taip galėtų būti, nelabai 
įsivaizduoju tokios konfigūracijos. Net jei palydovo sukimosi ašis 
pasvirus į planetos orbitą 90°, planetai skriejant orbita aplink 
žvaigždę, vis tiek bus palaipsniui apšviestas visas palydovo paviršius. 
Na tik kad jo para bus lygi planetos metams.

> Klausimai tokie, ar tai imanomas scenarijus (teorishkai), jei ishsipilde begale "jei": jei atstumas tarp menulio ir motinines planetos proporcingas planetos dydzhiui, todel kiekviena nakti matytusi "planetos uztemimas". Ar fizishkai neimanoma, kad nors vienas tashkas tam pasaulyje niekad negautu tiesioges saules(1)?

Kad nedidelis plotas negautų šviesos, pilnai įmanoma, taip yra ir 
Mėnulyje. Ties poliais Saulė niekad nepakyla aukštai, todėl kai kuriuose 
krateriuose yra vietų, amžinai skendinčių šešėlyje.

> Kitas klausimas, kaip tada atrodytu veiksmas prieshingoj menulio pusej(2)? Normalus dienos/nakties ciklas? O kaip ant "krashtu" (3).. 
> Nekreipti demesio i tragishkas pixo proporcijas...

Čia priklauso nuo jo ašies posvyrio į planetos orbitą. Jei jis 90° (kas 
šiaip jau nelabai tikėtina, dažniausiai posvyris būna nedidelis), tai 
para užtrunka planetos metus, o jei 0°, tai maždaug tiek, kiek trunka jo 
apskriejimo apie planetą periodas (tiksliau, atitinka sinodinį periodą).

> 
> p.s. kokia turetu but motinine planeta, kad ji kazhkiek atspindetu shviesos i menuli? T.y. ar duju gigantai pakankamai atspindetu, nes jei teisingai suprantu, ji turetu but dujinis gigantas, norint, kad ji turetu pakankamai mases, kad jos gravitacija "kutentu" ir menuli..

Dujiniu gigantu būti visai nebūtina, tiek dėl atspindėjimo, tiek dėl 
gravitacijos. Vėlgi galime pažiūrėt kad ir porą Žemė/Mėnulis. Jei Žemėje 
per pilnatį galima praktiškai laikraštį skaityti nuo Mėnulio, tai 
pastarajame nuo Žemės dar šviesiau būna, mes netgi matome nuo Žemės 
atsispindėjusią šviesą (peleninė šviesa per jaunatį ar delčią). Ką jau 
ten kalbėt apie dujinius gigantus, kurie šviesos išspinduliuoja daugiau 
nei patys gauna.

Dėl gravitacijos irgi - Mėnulio apsisukimo periodas taipogi yra 
"prirakintas" prie jo apskriejimo periodo, tai yra Žemės potvyninių jėgų 
rezultatas. Dėl Mėnulio įtakos Žemės apsisukimo periodas taip pat lėtėja.

Jei taip nori realybės ir amžinos tamsos, kurk kažką panašaus į Europą 
su gelmių vandenynu :)

> Ar ash gerai isivaizduoju, kad tam "prieblandos" tashke nesimatytu ir zhavgzhdzhiu, nes "nakti" dangus butu nudazhytas motinines planetos shvytejimo, o diena, jis ishtysai butu saules uzhtemime.. ne kazhkas negerai, jis matytu uzhtemima tik 6toj valandoj (diagramoj), kas butu 7-9ta valandom (3cia/6ta kaip suprantu tas pats:)

Jei palydove yra atmosfera, tai taip, planetos ir žvaigždės švytėjimas 
bus išsklaidomas ir žvaigždės matysis silpniau arba nesimatys. Na, dar 
priklauso kokia ta atmosfera.


Nežinau, ar viską čia teisingai susakiau, darbe nepavyksta gerai 
įsigilinti :)