aš irgi ilgai nesiryžau, kol ji snosis į nosį su kitu katinu nesusitiko ir nuo proto nenupušo. Tada mes jį išmetėm į kiemą, galvojom, išsipjaus su kitais katinais, padarys porą kačių ir gal apsispakajys. bet kur tau, jis nė nemanė į kiemą eiti, 2 dienas prie durų miaukė, kaip skerdžiamas. Teko vėl įsileisti. Ir vėl patirti jo terorą. Niu, tada buvo ilga pasaka su įvairiais mėginimais surasti išeitį ir padėties. Kol tik daug daug vėliau sužinojau, kad yra toks kačių laimės hormonas, kurį žinojo ir veterinaras, į kurį kreipėmės, ir gyvūnų prieglaudos direktorė, ir nieks apie tai nė neužsiminė. O tai būtų viską išsprendę be drastiškų priemonių ir kraujo praliejimo. Nu bet, čia nieks nesuinteresuotas, kad greitai rastum išeitį už 15 EUR, jeigu galima nuplėšti 300 :) O katę mes jau paėmėm iš prieglaudos sterilizuotą. Bet ji, beje, irgi turi savo "kačiuką" - žaislinę pelę. Ir katinas stipriai gauna į skudurus, kai bando tą pelę pagal paskirtį panaudoti :) Ir dar katė vis mėgindavo kūdikiuko galvytę palaižyti, bet šitą įtakos sferą jau lyg ir taikiai pasidalinome :) "Bone Daddy" <.info@bonedaddy.serveftp.com> wrote in message news:h1i2ga$n3o$1@trimpas.omnitel.net... > Katinas pac gali nusprest kaip jam panaudot savo kiaušus. > O aš nepasiryžau daryt kokias nors intervencijas. > Žiūriu kaip mano katė myluoja visokius kamuoliukus, pliušinius žaisliukus, > murkia kaip mama, veda parodyt koks gražus jos vaikas.. Pagiri jos > "vaika", ji tokia laiminga, išdidi . Turi tokį išsidraikusį storų minkštu > siūlų kūli, tai dažniausiai jis buna jos vaikas. Padeda į savo lizda, kur > paprastai ji miega ir neatstoja, kol nenueini ir nepasidžiaugi. Arba > atneša pas mane į lovą.. > Blyn, kaip graužia sąžinė.. Ką mes darom su gamtos vaikais..;(