Mama jau daug metu savo malonumui turi  du avilius. Dede - daugiau aviliu 
(bet nera koks tai didis bitininkas).

Is mamos pirkdavo vienas patrakes bicas, kuris gabendavo megini i 
laboratorija (150 Lt eiles islaidos) ir tirdavo cukru ar ka ten. Tai 
kazkuriais metais tyre sertifikuoto bitininko ir mamos - apsistojo prie 
mamos.

Praktine patirtis yra tokia - ne visi cukrumi (ilgiau negu pagristai 
reikai - o maitina tai tikrai tikrai visi bitininkai pries ziema) maitina 
bites del komercijos. Yra ir ismanymo klausimas - pvz., dede cukrumi seria 
pakankamai ilgai. Mama nedrista dedes medaus siulyti tam bicui, nes, sako, 
matau, kaip maitinamos biteles.

Man tai cia is principo klausimas - kur bites laikomos (rapsuose - greitas 
bet neturtignas medus, miestuose; pievose ir t.t.). Ir, jei laiko tik sau 
(pervirsi parduoda) ar laiko komercijai. Naturalu, kad jei laiko tik sau ir 
dar sviesaus proto - tikimybe, kad medus bus geras yra didesne, negu kai 
laiko pramoniniais kiekiais.

Bet paskutiniais metais tiems, kurie laike sau - tai vos vos saviem 
poreikiam uzteko.

O skonis ir konstistencija labai idomus dalykai. Simet pirmakarta mamos 
vasarinis medus tiesiog nestingsta. Iki pat siandien.

P.S. sia vasara vaikai aptiko spieciu ir man aiskina, mama, mama, zek kiek 
sirsiu, meciau pagali, liko skyle!!! Lekiau ziuret - akurat, spiecius :) 
Gerai, kad lijo, bo butu skride nuskride.

"AMB" <aaaa@aaaassdfdfdfddt.lt> wrote in message 
news:i96hcv$a3r$1@trimpas.omnitel.net...
> gal ir ne cia reiktu, klausti, bet kur nesugalvojau. ar galima kaip 
> nustatyti ar i medu nera daug cukraus privaryta? nes pirkdavau medu kuris 
> skanesnis negu is kitur pirktas, tai tie kuriu tas neskanesnis sako, kad 
> tie kuriu skanesnis cukraus privaro :)
>