as manau, kad temos pavadinimas yra neteisingas, nes mes jokio pasirinkimo neturime. kaip jau paaiskinau pries tai rasytam poste, lito kurso atotrukis nuo realybes paskutinius 10 metu tik dideja, o kada ivyks pats faktas (paskelbimas liaudziai, kad griztame i status quo) - tai yra tik laiko klausimas. Jeigu valiuta verta N - ji ir bus verta N. Anksciau ar veliau. Visa kita - tik debesys, skraidantys laiko erdveje (dirbtinai pakeliantys ir palaikantys nac valiutos kaina) ir trukdantys tai pamatyti. Neveltui zmones sako: vat 2000aisais tai tiek ir tiek galejau uz 100 vienetu nusipirkti.... PS sapnas galetu testis ilgiau, jeigu per 10 metu mes butumem krove auksa, o ne veze ji is saugyklu. Bet krauti jau - veikliu politiku darbas. Bet kadangi pas mus ''Lietuvos valstybė neatsako už Lietuvos banko prievoles ir Lietuvos bankas neatsako už Lietuvos valstybės prievoles'' tai taip ir gaunasi. Man pvz idomu o kaip gi Svedijoje ar Norvegijoje skaiciuoja ju bora? ar jie irgi 8iese suseda ir gaunasi svogeriu sprendimas? Jeigu, taip - tai ar jie irgi sodino savus ant uzsienio valiutos paskolu 1990aisiais per savo NT krize? Butu idomu, jei kas galetu pakomentuoti... Apskritai taip pamascius tai tas musu finansinis pasaulis kazkokia makalyne: bankas atsakingas uz pinigu emitavima=rizikos valiutai didinima, vilibor. Valdzia - uz rizikos valiuto kursui mazinima arba didima (priklausomai nuo kompetencijos). Ir netgi valdant kompetetingai valdziai niekas negarantuoja kad aukso luitu depozituotojas (investuotojas uzsienio valiuta) nesusikraus smutkiu ir nepaliks smelio dezes. Kitaip tariant, man musu valstybe panasi i dideli banka, kur ateina uzjurio indelininkai laikinai palaikyti savo turtu. Kiek mes is ju palukanu ishmelshim priklauso nuo paciu sugebejimu. Patys indeliu nelaikome musu banke, nes tuoj pat parduodame visa savo perspektyvu (bet reikalaujanti investiciju) turta kitiems uz grasius, mokame pensijas is humanistiniu paskatu, arba atiduodame pramone kitiems (ES), o tuomet bandome isitvirtinti jau seniai daugmaz perpildytose rinkose su didele konkurencija (eksportas) su ziburiu ieskodami aukstuju technologiju (kurioms irgi reikia investiciju), gaudami atgal subsidijas uz zemes uki (ES). Ir kad butu sunkiau, musu ''bankas-valstybe'' net negali tokiomis salygomis laisvai tvarkytis, nes arba kazkas atakuoja musu valiuta (ji laisva), arba mes neturime jokios pasirinkimo laisves (ECB). Abiem atvejais krauname pinigus kazkam kitam, o ne sau. Toli grazu iki tolygios ir stabilios sistemos..... ir nematau, kad tokia nestabili sistema duotu kazkoki labai jau greita ir teigiama finansini poslinki paciai valstybei (paziurejus i Vakarus - tik skolas), nes kol kas tas poslinkis, kuri jauciame yra is Sovietinio turto ispardavimo (20ies metu inercija) ir is pastoviai auganciu skolu stengiantis prisivyti Vakarus kaip etalona (skolu, kurios yra arba geris, arba pragaishtis - priklausomai, velgi, nuo kreditoriaus (ne musu) nuotaiku svyravimo). Retorinis klausimas: ar galime labai kaltinti standartinius (=pasiruosusius spresti vidutinio sunkumo uzdavinius) politikus neveiklumu, jeigu net ir standartiskai (lyginant su Europos kaimynais) veiklus budami jie mazai ka gero nuveikia (sistema jau suprogramuota veikimui)? :) "Makauskas Vidas" <vms@centras.lt> wrote in message >> Cia klaida. 2004 m. stojimo sutarties redakcijoje, kuria pasirase >> Lietuva, >> tai privaloma salyga. Nepainioti su ankstesnemis redakcijomis, kur tai >> buvo >> laisvo pasirinkimo salyga. >> > Todel ir praleidome proga. Darau prielaida, kad valdzios vyrai i tai ziuri > abejingai ir pati ES tures pasirupinti, kad mes turetume eura.