Tai galim kada palėkt, prisiderinsim ;] Jei neklystu, tu tokio Audriaus Nevulio pažystamas, jis geras mano draugas. Dėl žvejybos - tai kad aš pats tik nuo pernai tokį procesą pradėjau "kultivuot", seniau tik su dugninėm ar plūdine sėdėdavau. Bet pabandžiau ir užkabino, jau vien dėl to, kad jei nieko ir nepagauni tai bent gamta pasigroži, vaizdai keičiasi, laikas visai neprailgsta. O šiaip tai, ką ten daug žinot ar mokėt, aš ne iš tų profų kur pagal dangaus apsiniaukimo lygį ar slėgį padangose galiu spręst ant ko šiandien kibs vaivorykštiniai upėtakiai... Nu plauki, mėtai sukriukę, pakaitalioji spalvas - jei apsiniaukę tai kokią šviesesnę, jei saulė šviečia tai bronzinę ar net juodą... Bandai įmest arčiau kokių šabakštynų, po kuriais tikėtina gali tūnot plėšrūnas. Nu jei persistengi, įmeti į šakas ar į šaknis - tenka stabdyt valtį, kabintis už kranto ar pan. Todėl ir patogu dviese - vienas irkluoja, kitas vynioja :D Labai pasiteisina trumpas spiningas - ypač siauresnėj upėj. Nery jau reik ilgesnio, kad toliau užmestum. Dėl to mėtymo į priekį... tai net nežinau, paprastai svarbu ne kaip toli užmesi, bet kaip tiksliai į tinkamą vietą pataikysi, dažnai koks šapalas tai griebia vos nukritusią blizgę, tai kaip ir dzin tas atstumas. Ešeriai labai mėgsta kai sukdamas šiek tiek atleidi - tuo momentu ir sega. Lydekos išvis durnos - jom belenkaip gerai. Salatį sunku pagaut, reikia pataikyt kada jie maitinasi (atpažint nesunku - py$telna uodega taip, kad infarktą gali gaut) ir tuo momentu bandyt įmest į tą vietą, gal kiek toliau tos vietos ir per ją pratempt imituojant pridaužtą žuvį, tipo ale su patimpčiojimais. Nors ką čia man šnekėt, čia teoriškai taip, nes pats tik vieną jį ir tesugavau (nors gan neblogas - 3.5kg). Upėtakius sugaut sunkiausia, anie baikštūs ir gausiai atsargūs. Man pavyko tik mažyčius kontrabandinius kelis užkabint - paleidau atgal, durniukai jie visai dar. Kiršliuką pavyko ištraukt kelių šimtų g - gyvena toliau. Šitie tai nežinau kaip ten ir kur laikosi, gal labiau kaip šapalai - srovėj prie akmenų ir slenksčių. Nu tai taip ir vyksta viskas - plauki, mėtai labiau į priekį/į šonus. Jei pamatai kažkokią smagesnę vietą, slenksčius ar šiaip kokį sąnašyną, pabandai kažkiek stabtelt, apmėtai ir plauki toliau. Sustoji, užkramtai lašinių, paklausai paukščių nu ir toliau plauki. Geriausia kai sustoji pavalgyt ir koks salatis netoliese tiiiik joooooPt. Eina lašiniai su visom dėžėm ant dugno, spiningas į rankas ir vėl varai :D 2013.09.03 12:26, Vegys rašė: > Spakainas, jei netingi, parašyk kaip vyksta tokia žūklė. Smalsu. > Girdėjau, kad taip gaudo, ale pats plaukt pasroviui su valtim ir gaudyt > tik kartą bandęs (Neris virš Vilniaus, laimikis - ešeriukas:) ). > > Tarkim plauki Žeimena. Srovė neša. Stabdį / inkariuką kokį nors naudojat > ar nenaudojat ? Jei lydekas, spėju aukčiau Pabradės, o ten upė siauresnė, > tai mėtymai tada tik į priekį ? Vienu žodžiu, jei netingi, aprašyk žūklės > procesą. > > P.S. į kompaniją nepasirašau, nes dažniausiai žūklauju iš anksto > neplanavęs. > > EgidijusV