Tema: Re: Ats.: Kaip jie mus dulkina.
Autorius: Linas Petkevičius
Data: 2010-09-26 16:06:05
P.S. Apie karbonadus ir minimalu atlyginima. Pries pora metu vienam rajone 
bankrutavo kepykla. Nupirkau spizini didziuli kubila, kuris buvo naudojamas 
teslos maisymui. Krasavecas - idealus ale kazanas, storo lydinio, ilgai 
kaista, bet atvesineja dar ilgiau. Kopustiene jame su sonkauliukais - lafa, 
koki mesgali ikaitinus iskept - dar geriau, nes nei prisvyla, nei priverda. 
Nu ir turejau svajone - pastatyt ja ant tokio akmeninio kaip ugniakuro - ir 
grazu ir praktiska. Akmenu Aciu Dievui zemej pas mane netruksta, net 
pasienieciai skolinasi keliam uztverinet. O vat kas juos sutemptu, dailiai 
sudetu ir suarmuot padetu ner. Nu ir paprasiau kaimyno ish uz kelliu namu 
padet - sakau imk koki draugeli ar giminaiti, suversim ta aukura per diena 
kartu, o ash Jums simta litu (pries krize - nedaug cia) ir dar vakariene ant 
to daiktu sukursiu. Figuski - teko kolegas organizuotis. Po puses metu 
"kazanas"dingo. Pasirodo, to paties kaimyno sunelis su klasioku nepatingejo. 
Nulupo, kol sveciuose buvome ir nurideno keturis kilometrus iki metalo lauzo 
supirktuves, dalis kelio i kalna. Kad ji dviese vos nuo zemes pakelt 
galima - pohuj. Vogt - ne dirbt.  Supirktuves savininkas tolkovas, rode, kad 
dave 70 Lt, laba atsiprasinejo, siulesi veltui atiduot. Nu bet nafig jis man 
suskiles...

P.S. Jei kas zinot, kur Vilniuj

"trickyvic" <meilas@meilas.lt> wrote in message 
news:i7neq7$1kk$1@trimpas.omnitel.net...
> Kas ten kazkur apie steik hausa pasakojo netoli maximos Mindaugo g. tipo 
> kainos padorios ir neblogai chirshkina kepsnius visokius.