gali būti panaudota prieš tave, bet gali ir kitam pakenkti.  Aš nekalbu,
kad mes prieš kitus dėtumėmės geručiais, o slapta darytume bjaurius
dalykus. Neturime teisės laikyti uždengę po dangčiu nei to, kas gera,
nei to, kas bloga. Pastarąjį dalyką dera paleisti į kieno nors ausį -
kunigo ar Dievo, tas pats, -  kad nutekėtų ir būtų sunaikinta. Viešai
savo nuodėmių nesame įpareigoti išpažinti. O dėl gerų - "niekas
nevožia indu degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad
šviestų visiems, kas yra namuose". Šviesk, ups, pasistengsiu ir aš
savąjį žiburį atgaivinti, nes dabar esu užgesusi. Ruso prisimenu kaip
pro miglą, labai seniai skaičiau. Bet va mane panašiai nupurtė
Ivanauskaitė savo "Ragana ir lietum". Daugiau nebegalėjau skaityti nė
vienos jos knygos.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19938