Per 20 „nepriklausomybės“ metų dabartinės sistemos partijos jau pakankamai prisisotino „šeimininkams“ būdingų bruožų, bei „stiliaus“, tad tapo šeimininkus demaskuojančiomis bei išryškinančiomis jėgomis. Partijos – tai sistemos interesų laidininkės. Interesų strategams ten reikia gražių, vizualiai idėjinių žmonių. Reikia vilties partijų. Tokių, kurioms liaudis dar ilgai atleistų daugelį dalykų, kad suteiktų pasitikėjimo kreditą, kad pamirštų bei savo noru paaukotų tai, kas po visokiausių „krizių“ priedanga iš jų yra ir bus atimama. Reikia partijų, už kurias balsuotų tikroji dauguma žmonių. Ir tai darytų noriai, kad po to galėtų kaltinti... vien tik save. Nūdienos partijos sugeba siūlyti tik savo agonijos kildintą prievartą - „privalomą balsavimą“, bet tai jau yra paskutinioji agonizuojančių gulbių giesmė. Sistemos technologai, suvokdami daugumos mūsų žmonių mentalitetą, galimai yra numatę kur kas modernesnę - sisteminę prievartą. Masėms nebūdinga „lengva ranka“ palaikyti „naujoves“, jos yra konservatyvios ir baiminasi permainų. Tad reikia „pritaikyti prievartą“ (kiek šimtų kartų skambėjo per žiniasklaidą šis sakinys, neva lietęs tik Garliavos įvykius bei kraupiąją gegužės 17-ąją...) Prievarta buvo pritaikyta... prieš daugelio žmonių sąmonę. Kad masės nebijotų „permainų“, reikia jas išgąsdinti dabartimi. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19938