kai mano pušaitės peraugs, galėsi nusipjaut malkoms, nes auga jau nauja
karta. Taip pat ir ąžuoliukų. Nežinia kokie pauksčiai ir iš kur
prineša gilių, nes per porą mylių niekur nemačiau ąžuolų.
Važiuojant link Dūkštų yra sena šventa ąžuolų giraitė su aukos
akmeniu. Ten kažkur ir Algirdo kapas turėtų būti. Gal Maišiagaloj. Vis
neprisiruošiu aplankyti.  

O kad tie mūsų nacionaliniai pauksčiai gandrai naikina mūsų
šventuosiu žalčius tai savo akimis mačiau. Tą pačia dieną, kai vos
neužlipau savo dvarelyje ant gana stambaus žalčio, apsimetusio pagaliu,
vėliau iš padebesių nusileido gandras ir rijo užvertęs galvą tą
"pagalį" keletą minučių. Buvau jam dėkinga. Nes išgąsdino ne
juokais. Nebuvau tikra ar tikrai tai žaltys ar gyvatė. Nes angių
aplinkui irgi nemažai. Sako šios gyvatės mėgsta ekologišką aplinką.
Nemėgstu šliužų, nors tu ką.. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19938