242 neteisus: jis atskiria kažkokį jau egzistuojantį "didingąjį Aš",
su kuriuo kažkam (kam?) reikia tapatintis. čia dualizmas, o gal
šizofrenija. Dar kartą klausiu: kur tas AŠ pradingsta, jei tas kitas
(kuris gyvena upelyje?) tapatinasi su kūnu? Negana to, ir tai yra
absurdas: Šventasis Raštas tvirtina, jog prisikelsime su kūnu,
amžinybėje (pas Dievą!) gyvensime su perkeistu ir šventu kūnu.
Nereikia vienašališkai blogai vertinti kūno ir atskirti nuo žmogaus
esybės nežinia kokį dvasinį, bekūnį "Aš". O apie blogų poelgių ir
žmogaus esmės vertinimą kita kalba.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19644