Galva net duzgia nuo saules, vejo, gryno oro ir lakstymo. Gera pradzia padaryta, toliau viskas eisis , kaip ir kasmet.:)Pas mus apsigyveno voveraite. Nuo aukstos pusies skrenda ant zemesnio azuoliuko, sokineja pries saule, upei mirguliuojant. Koks anglas pasakytu,- anoks cia stebuklas, bet as labai dziaugiausi jos lengvumu, kalbinau, siuliau draugauti. Gegute kukuoja iki uzkimimo, sodai zydi, vanagas medziodamas sklando, ji mane nekreipia demesio. A, tiesa, didysis balandis vis tupia ant egles virsunes ir baubia bu bu bububu. Nezinau, kaip atlaiko sakele, sveria jis kaip vista :) -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19644