Pasijutau pažeminta ir nuskriausta, bet tiek jau to: kur mano nežūva... Kitos mano metų jau seniai užpečky, o aš vis dar mėginu su kuo nors pasiginčyti, ką nors "pamokyti" arba paerzinti, kam nors ką nors paaiškinti... O šiaip, tai tas mano laikais populiarus posakis reikia žinoti kada "nusimti" /nusiimti/ ir kada numirti, ko gero, teisingas... "nusimti" kol kas nežadu, o numirti, tai jau kaip ten Aukštybėse užprogramuota... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19644