esate svečiuose pas Platelį. Tad būkite malonus, mandagus ir nelipkite
ant sienų su purvinais batais.  Tai viena. 
O antra - štai aiškinate:
"...-Liancberga be priešų yra niekas-absoliutus nulis ir netyenka jokios
reikšmės\\\\:)Paaiškinau:|)?" 
Na, jei būtum nuoseklus, tai ir sau prisitaikęs šią frazę, turėtum
viešai pareikšti,  jog  BŪČIAU   VISIŠKAS NULIS, JEI NEKURČIAU IŠ
LANDSBERGIO SAU PRIEŠO.  
Nuolat "pamažinęs" Landsbergį, samanėlė jaučiasi "padidėjęs". Nes
meilė tarp nelygių negalima.O mylėti Landsbergį juk taip norisi.:) 
Natūralu, kad samanėlei norisi didįjį Landsbergį pamažinti iki savojo
susimenkinimo lygio, vietoj to, kad pačiam šiek tiek paūgėti. Gal net
nereiktų kažkokių ypatingų pastangų tam paūgėjimui, samanėle. Gal
užtektų tiesiog savęs taip labai nemenkinti. Atrask savyje ryšį su
savo didinguoju Aš. Kitaip jausiesi. Per daug tapatiniesi su kūnu.
Negerai.  
 
O   šiaip priešų ieškojimas liudija, kad protas yra susipykęs pats su
savimi. Galima kritikuoti kito elgesį, jo darbus, bet kai nepaisant ką
kitas bedarytų, besakytų, jis vis tiek yra tavo pasirinktas priešas,
tada jau priežasčių tokios proto projekcijos reikia ieškoti tik savame 
prote. Sorry, jei dėstau mintis neaiškiai. 


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19644