Neturiu jokių jaunimui priekaištų, jie mandagūs, gerai išauklėti, pagarbiai elgiasi, bet Mie teisingai pastebėjo, neturiu ką su jais, ypač su moteriška gimine, pasikalbėti, nes gyvename skirtingose vietose, skirtingą gyvenimą ir susitinkame labai retai pas jų tėvus kokia proga.Apsikeičiame keliomis mandagumo frazėmis, nes jie amžinai skuba, maži vaikai, daug rūpesčių. Negaliu sakyti, vienas sūnėnas dažnokai atvažiuoja pas mane, pažaidžiame šachmatais, o kalbos turime valandų valandas. Apsiskaitęs, daug iš jo sužinau, ne kartą teko pakeisti savo kai kuriuos stereotipus. Juokais pasakiau, kad jis mane padarys tikinčiu. Giliai tiki, bet nėra davatka. Gal daug bendraujame todėl, kad dar nevedęs, nors jau 35, tai dar žmonos už virvutės nevedžiojamas, laisvalaikį leidžia savo nuožiūra.:) O apie mano "jauną, gražią" sielą ir apie kažkokią išmintį, tai priimu tik kaip mandagų komplimentą, tačiau neatatinkantį realybės. Beje, dažnai užsuku Marijos ar kaip ten ji vadinasi, radiją, dėl žmonos,nežinau ar ką supranta, bet matau, kad ją labai gerai veikia. Ir aš kai ką nugirstu. Vakar aiškino, kad tik tikintysis turi Dievą savyje,sielą. Labai nenustebau, nes kaip nori, taip išvarto. Gal ir gerai, kad neturiu sielos- nereikės virti smaloje. Paprasčiausiai reinkarnuosiuosi į slieką.:) -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19644