aš nenoriu tavo vaikų noriu eilėraščių susupančių mane į jaukų kokoną kurį lyg rytietišką rūbą turėsi išpainioti noriu tavo metaforų paklaidinančių dykumoje smėlis vien smėlis ir tu manęs laukiantis – rieškučiose šaltas vanduo – mane girdantis prausiantis aš pavydžiu tavo eilėraščių moterims kai vedžioji jų kūnų raidžių iškilumus ir guodžiuos kad jos visos tik mano šešėliai - – - – - – - – - – - ir vis dėlto labiau nei tave myliu poeziją (r.brunzaitė) -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18464