Manosios sielos ji dangus, Bet kartais pragaras baugus, Ji mano angelas
sparnuotas, O kartais ragana ant šluotos, Malonė ji, lazdelė burtų, Bet
ir liūtis, kruša įnirtus, Ji rožių žydintys žiedai 
Ir baisiai griaudžiantys žaibai, Smagi išdaiga - ta terrra, Bet ir
skausminga aimana, Ji mano laimė ir akių šviesa, Ji mano laisvė ir
valia, Bet ir kalėjimo tyla, Paguoda mano ir viltis, Bet ir dvejonė,
drebulys, Terra  - svajonių puošmena, bet ir rukšla baisi, sena, Ir
menė mano pilyje, 
Ir užkampis dilgėlyne; Taika ji mano, santarvė, Ir priešgyniautoja
guvi, Ji mano  paspirtis, 
Bet ir teisėjo ji rūgštis, Su terra  mes geri draugai, Kapotis 
pasirengę vanagai, Ji visada taikinga, 
Piktumo niekad jai nestinga, 


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18464