Nu as ir nesakau, kad ta savijauta kokia nors depresine, tik tiek, kad manau 
suprantu, kokia ji :)
Gal netgi sakyciau Tau geriau - va nori kazka padaryt, gera rugine, kuriai 
laiko iki siol nebuvo. Tai va ji dar yra eileje planuojamu uzsiemimu. O man 
jau manau sitoje vietoje galvotusi (tai nebutu samoningas galvojimas, tai 
butu kazkoks pasamones suformuojamas poziuris): "na padarysiu as ta rugine, 
bus ji nereali, ir kas is to?" Ta prasme - proceso smaguma temdo isankstinis 
zinojimas, kad pasibaigus tam procesui viskas liks kaip buve. Aisku gal as 
kitoks, man idomu ieskot kelio, kol net tikslas dar nera iki galo konkretus 
ir aiskus. O kai tikslas pasimato - jau nebereikia net eiti iki jo, pasidaro 
nebeidomu...

"Sail" <bambarbya.kirgudu@gmail.com> wrote in message 
news:l6i41s$f4n$1@trimpas.omnitel.net...
>O mano savijauta visai ciotkai, realiai nesiskundziu ir priimu viska kaip 
>yra. Bet butent taip kaip yra o ne pro rozinius akinius kaip jaunystej - 
>isbluko jie su laiku.
> Dar daug ka isbandyt reikia, pvz gera rugine padaryt jau kiek metu noriu o 
> vis rankos neprieina. Bet kada nors prieis ir iki to. Tik gert jau teks 
> vienam ko gero, bet tai irgi viso labo pripratimo reikalas.
>
> Ale kuo toliau, tuo labiau jausmas, kad 50% pasaulio kazka ruko, ko as 
> negaunu.
>
>
>