Viska cia labai teisingai surasei, bet matai - gali taip nutikti, kad 
jausiesi jau tiek visko isbandes, kad vel ta pati daryt jau nesinori, o 
surasti ka noreti naujo - nebesigauna. Mano asmenine nuomone tas atsiranda 
ar sustipreja po svarbiu zmoniu netekties. Nes tada pats asmeniskai labai 
aiskiai pajauti ta buties laikinuma ir trapuma. Ir pradeda atsirasti 
pasamoneje klausimas meginant kazkuo susidomet : "na ir kas is to?". Speju, 
kad taip isijungia vidinis mechanizmas, salygojantis zmogaus senejima ir 
dingima is sios asaru pakalnes. Kaip kovot su tuo - nezinau. O gal ir 
nereikia kovoti? :)
Nors - viena kovos buda manau zinau - pasidaryt nauja maza vaika. Gal net ne 
viena :) Tada susinaikinimo mechanizmas issijungia, nes atsiranda nauja 
gamtos uzduotis - isauginti palikuonis.
Tiek va mano pezalu, aciu uz demesi.

"Trolis" <Trolis@misk.as> wrote in message 
news:l6hmon$1cc$1@trimpas.omnitel.net...

> Bet iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad neretai būna ne tiek laiko 
> stoka pomėgiams, kiek nesugebėjimas tvarkyti ir organizuoti savo laiko ir 
> darbų, kas veda į chaosą ir iliuziją apie laiko stoką.
>
> Beje- karjeros darymas, mano nuomone, neįtakoja čia viso to taip stipriai. 
> Jeigu kažkas randa laiko stikliukui vakare, tai surastų tą laiką kuo ir 
> kitu pakeist. Kad ir valanda geros knygos ar filmo. O gal peiliuku 
> dievukus drožinėt.
>
> Nuolat pavartau fotografijų portalus (reportažinius labiau, negu 
> meninikus), tai kartais matau nusotabių pomėgių- kažkas stato laivus 
> buteliuose, drožia skulptūras, iš degtukų stato gražiausius pastatus, 
> konstroja kamščio dydžio modeliukus ir t.t. Yra tų pomėgių tik noro ir 
> fantazijos reikia ;)