Beje,
čia matau, kad dauguma yra pasisakančiųjų už alkoholį, tai galiu 
pastebėt iš savo patirties, kad anksčiau už alkoholį išsivysto įprotis, 
psichologinė, o ne fizinė priklausomybė. Pavyzdžiui buvo periodas, kad 
kažkaip vis žiūrint filmą, su žmona, mes įsipildavom brendžiuko ar 
kokteiliuko. Po gana neilgos laiko jau filmą jungiantis pačiam jau noras 
būdavo atsisukti buteliuką, pasidaryti kokteiliuką ar įsipilti brendžio. 
Nustojus tai daryti, po kurio laiko tas pats įprotis dingo. Manau, kad 
tas pats yra su kava- yra įprotis ją gerti pavalgius arba tam tikru 
dienos metu. Kai skaičiau truputį apie priklausomybes, tai taip pat buvo 
minėta tas pats.

O šį (o ir betkokį kitą, pvz kompiuterio geiminimas, kava ir pnš.) 
įprotį išgyvendinus tokios traukos jam nebebus, o gyvenimas ir neatrodys 
labai jau kažkuo nukentėjęs.