Drisciau kazkiek nesutikti. Del psichologines priklausomybes sutinku, o del 
isgyvendininmo ne.

Isgyvendinus lieka vakuumas. Reikia ne isgyvendinti, o pakeisti kuom nors, 
tada gerai.

Atimk dabar is manes galimybe isgert kada noris, ir dar tvirtinkit, kad 
nieko nepraradau. Na jau ne. Dabar bent koks malonumas gyvenime likes, 
vardan ko atsisakyt?

"Trolis" <Trolis@misk.as> wrote in message 
news:l6f9j0$953$1@trimpas.omnitel.net...
> Beje,
> čia matau, kad dauguma yra pasisakančiųjų už alkoholį, tai galiu pastebėt 
> iš savo patirties, kad anksčiau už alkoholį išsivysto įprotis, 
> psichologinė, o ne fizinė priklausomybė. Pavyzdžiui buvo periodas, kad 
> kažkaip vis žiūrint filmą, su žmona, mes įsipildavom brendžiuko ar 
> kokteiliuko. Po gana neilgos laiko jau filmą jungiantis pačiam jau noras 
> būdavo atsisukti buteliuką, pasidaryti kokteiliuką ar įsipilti brendžio. 
> Nustojus tai daryti, po kurio laiko tas pats įprotis dingo. Manau, kad tas 
> pats yra su kava- yra įprotis ją gerti pavalgius arba tam tikru dienos 
> metu. Kai skaičiau truputį apie priklausomybes, tai taip pat buvo minėta 
> tas pats.
>
> O šį (o ir betkokį kitą, pvz kompiuterio geiminimas, kava ir pnš.) įprotį 
> išgyvendinus tokios traukos jam nebebus, o gyvenimas ir neatrodys labai 
> jau kažkuo nukentėjęs.