> O as ne apie ten kur nors isukta 'medvarzti' o apie visa raketa neseja > su daugkartinio naudojimo kosminiu laivu. Gal manai kad nukirsta ranka > net ir su nukirstu nyksciu ko nors verta :). Asimetriškas delnas puikiai veikia. Asimetriška Shuttle konstrukcija taip pat. > Tau tik atrodo kad supratai :). Matau kad uzsiciklinai ant zodzio > atrodo. Pameginsiu paaiskinti. Zodis atrodo yra normalus zodis. Si zodi. > Ir kitus kuriu prasmeje yra palikta vietos ir kitiems variantams, > pradeda vartoti zmones isauge is 'viskas aisku' amziaus ir pasieke tam > tikra mastymo lygi. Zinojimo tam nepakanka. Su žodžiu viskas tvarkoj. Netvarkoj mėtytis teiginiais, kurie paremti tik atrodymu. Taip, žinojimas turi didelį minusą — jis apriboja variantų skaičių. Jei apie dalyką X nežinai nieko, tai gali apie jį susigalvoti teiginius a, b, c ir d ir visi atrodys vienodai galimi. Kai apie dalyką X jau sužinai faktus r, p ir q, tada supranti, kad tavo fantazijos a, b ir c prieštarauja kai kuriems iš jų, tad galbūt vienintelė tinkama yra d. Prastas tas mąstymas, kuris ignoruoja faktorius prieštaraujančius „atrodymams“. Ir kai sutinki žmogų, kuris narsiai mėtosi a, b, ir c teiginiais, tada gali užtikrintai sakyti, kad jis nežino faktorių r, p ir q, o tuo pačiu ir nelabai ką žino apie X. > Kartoju dar karta tam kad suprasti jog ta sistema nestabili reaktyvumo > koeficieno skaiciavimai nereikalingi. Cernobylio pavyzdys kaip placiai > zinomas tinka. Be rekimo kad pasakiau nesamone nepateikei nei vienos > konkrecios aplinkybes. Ok, kaip dėl šitos mažos konkrečios aplinkybės: reaktyvumo koeficientas nusako reaktoriaus stabilumą ir Černobylio atveju galėjo būti lemiamas faktorius? O gal po šitos katastrofos kituose RBMK reaktoriuose jis iš dyko buvimo buvo sumažintas kelis kartus? > Matau kad neturi net mokykliniu. Vėl matai :) Kur gavai krištolinį rutulį? > Idomu kaip tau pavyko baigti, > tikriausiai aukstaji, jei praleidai bent puse vidurines mokyklos kurso. > Ar tik ne uz pinigus. O gal uz tevo kaimiskus skilandzius. Na gal per > pazintis. Deja, pusė mano fizikos ir astronomijos magistrantūros prabėgo Kopenhagoje, o ten tavo išvardyti variantai sunkiai pavyktų, bet kažkaip ir savos galvos pakako. Grįžtant prie vidurinės mokyklos kurso: tarkim aš jį praleidau (nors taip nebuvo, kitaip paskui būtų buvę sudėtinga fiziką studijuot), tai gal kaip nepraleidęs papasakosi, kuo man šiuo atveju būtų padėję vienintelė to kurso tema turintį kažką bendro su aerodinamika? Jei pamiršai, tai priminsiu: Bernulio dėsnis. >> Gal nori papaišyti jėgas veikiančias Shuttle > Satlo nesu tikras ar padaryciau tai teisingai. Paprastesnio objekto be > vargo. Bet negi apie tai kalbames. Įdomu. Jėgos veikiančios Shuttle neaiškios, bet tai netrukdo teigti: „is karto, tik paziurejus i paveiksleli, i akis krintantis dalykas yra geometrine asimetrija vienos is asiu atzvilgiu. Tai iskarto sukelia jegu asimetrija kurios sukompensavimui reikia, neabejoju, dideliu energetiniu sanaudu.“ Klausimėliai: kur veikia tos asimetriškos jėgos? Kaip ilgai jų poveikis yra svarbus? Kiek sąnaudų reikia joms kompensuoti? > (aš kažkaip pradėjau >> abejoti, ar žinai bent kur jo varikliai); jo trajektoriją? > > Tik tu ir gali tuo abejoti. Abejoti verčia tavo teiginiai: tiek anksčiau cituotas, tiek žemiau cituojamas. >> Ar tu bent žinai, kad jis ir skranda „ant kupros“? > > Puikiai. Tai tik patvirtina ka sakiau. Iš pradžių tik spėji — „Satlas deja labai greitai apsiverstu ant kupros“, o paskui jau „puikiai“ žinai. Na, vis smagu, kad kažką sužinojai. Nors dėl puikumo man vis dar yra abejonių. Pirma abejonė todėl, kad manai, jog tai patvirtina tai ką sakai. Deja, kadangi jis ne pats verčiasi, o ji verčia, tai kažkaip nesakyčiau, jog patvirtina. Bet jei taip puikiai žinai, gal papasakosi KODĖL jis taip skrenda? Tiksliau: kodėl jis verčiasi ant nugaros, paskui verčiasi galva aukštyn, o paskui vėl verčiasi ant nugaros? > Praktika ir parode kad jos yra itin stabilios. Tiek kad net sunkiai > valdomos. Hm, panašu, kad teks perrašinėti raketinės technikos istoriją. Gal padėsi ir papasakosi, kokių čia konstruktorių tokios raketos buvo super stabilios? > Kaip jau sakiau ivardintu kriteriju galima atsisakyti jeigu > tai suteikia kitus privalumus. Kaip jau, taip pat sakiau - atidziau > skaityk kas buvo parasyta ir pries atrekdamas pamegink suprasti. Būtinai! Kad būtų lengviau suprasti: teigi, kad dėl kitų privalumų buvo atsisakyta stabilumo, tariamai gaunamo montuojant variklį raketos viršuje? >> Ir negi rimtai manai, kad NASA žinios apsiriboja mokyklos lygio >> aerodinamika? > > Nemanau. Tikrai zinau kad jos nepriestarauja 'mokyklos lygio > aerodinamikai'. Kad suprastum savo visiska sito dalyko neismanyma > pasieskok internete informacijos apie svorio centra, slegio centra kas > tai yra ir kaip jie turetu buti issideste. Atsargiai su nepažįstamais aštriais daiktais, gali įsipjauti! Labai ačiū už patarimą, bet prieš jį duodamas, gal pats dar truputį paieškok informacijos apie šituos dalykus: padės nekalbėti niekų apie raketų su varikliais viršuje stabilumo pranašumus. Gal netgi sužinosi, kodėl Apollo LEV, kurio komponuotė panaši į tokią raketą turėjo nosyje balasto prisikrauti. ic -- http://rimantas.com/