Atsidūręs naujoje ir nepažystamoje aplinkoje suvoki, kad niekas kitas tavimi 
nepasirūpins, taip kad natūraliai esi priverstas suktis ir galvoti apie 
darbą. Tada ateina sekantis etapas, pradėjęs kažką dirbti iš karto pajauti 
savo darbo ir pastangų grįžtamjį ryšį, pradedi gauti atlyginimą.

Mūsų sistemos trūkumas yra tas, kad net ir dirbamas realiai sunkiai, gali 
nieko neuždirbti. Turiu konkretų pavyzdį iš vienos farmacijos kompanijos. 
Keliesi ryte 4:00, 5:00 sėdi į autobusą, 6:00 stoji prie konvėjerio kartu su 
dar 2000 tokių kaip tu ir kažką darai lempų apšviestoje patalpoje iki 15:00, 
namo autas parveža 16:00. Atlyginimas 350 eur. Taigi, dirbi sunkiai ir 
ilgai, o uždirbi nieko. Nėra grįžtamojo ryšio tarp tavo įdėtų pastangų ir 
gauto rezultato. O kur dar kalbos apie progresinius mokesčius? Dirbi daug, 
uždirbi daug, sumoki daug, o kažkas nori, kad tu dar daugiau sumokėtum, o 
kas iš to? Pensija 300eur, sveikatos draugimas lyg ir veikia, bet lyg ir 
nelabai, nes daug paslaugų vis tiek mokamos, arba jų reikia laukti ilgus 
mėnesius. Vėlgi, nėra grįžtamojo ryšio. Juk galėtų būti bent kažkas, kas 
skatintų daugiau mokėti mokesčių, pvz auskinė sveikatos draudimo kortelė, 
kurią turėdamas galėtum gauti daugiau nemokamų paslaugų arba didesnį 
prioritetą laukiant eilėje paslaugos ir t.t.



> Klausimas. Kodel viskas taip pasikeicia isvykus? Kodel zmones nesugeba 
> persilauzt ir pradet judinti subines gyvendami Lietuvoje? Vieninteis 
> variantas kuris ateina i galva - ten jau neber kaip verkt, reik suktis?
>
> Cia pirma grupe, jei kam idomu padiskutuot, galiu ir kitas grupes 
> apibrezt.