sąmoningai pats išvyniojau tokią idėją, savianalizės metodais (kuriuos irgi pats sugalvojau, iš gyvenimo pasisėmiau).
Hamurabio kodas laikomas vienu "civilizuotiškesnių". Mūsų Statutai irgi labia neblogi, ypač pirmasis. :)
Tai mūsų istorija.

Labai įdomiai perskaitysiu jūsų siūlomus mechanizmus "atlyginti" neturtinę žalą. Aišku, jūs apskritai tokio atlygio nepripažįstate, tačiau replika "labai skurdus akiratis" leidžia suponuoti, kad jums pažįstami ir kitokie kompensacijos mechanizmai (nors jūs jų ir nepripažįstate tinkamais ar naudotinais).

Pavardintas variantas A) - mmm, man per gilus. Reiškia aš pernelgyg stiprus cinikas :)))))))


"Vasaris" <none@none.none> wrote in message news:hn3mh4$ipg$1@trimpas.omnitel.net...
> "Jonas Sergejenka" <johnas@kazhkur.com> wrote in message news:hmvqd3$d9e$1@trimpas.omnitel.net...
> > Ne, p.Vasari, aš nesu šalininkas pasipinigavimo. Bet žinote, žmogaus prigimtyje yra įsiūtas "keršto troškimas".
> 
> Iš kur tai ištraukėt? Kad žmogus gali taip elgtis - sutinku. Bet iš kur ištraukėt, kad "įsiūtas"?
> 
> Beje, kad užduotis būtų lengvesnė, tai aš žinau, iš kur jis manoma, kad "įsiūtas", bet mane domina iš kur jūs mano apie tai, kokie argumentai, ir ar juos jūs iš kažko sąmoningai paveldėjot, ar sugalvojot pats sąmoningai, ar manydamas kad sugalvojot pats sąmoningai, vis dėl to nesąmoningai paveldėjot ;-)
> 
> > Tik tiek, kad "akis-už-akį" principas jau nebelaikomas humanišku sprendimu šiame civilizuotame pasaulyje, 
> 
> Jis niekados nebuvo laikomas sprendimu, apart vienos kultūros atstovų, kuriems jis yra vienas iš šalutinių jų elgsenos komplekso elementų.
> 
> > o kitokio kompensacijos mechanizmo, kaip "pinigai-už-skausmą" kol kas dar nesugalvojome.
> 
> Labai jau skurdus jūsų akiratis šiuo aspektu =)
>  
> > Paanalizuojant aptariamą situaciją:
> > p.Z., matydamas kenčiantį savo artimą giminaitį, norėtų banko durniams irgi sukelti panašų skausmą, ir grasina straipsniais (ne iš BK). Anot jo paties, jam pasitenkinimą sukeltų vienas iš 2 įvykių:
> > A) mintis apie tai, kad banko vadovybė prakaituoja kelis savaitgalius dėl nerimo, nes valdybos nariai laikraštyje perskaitė, kad jų bankas yra šūdinas.
> > B) mintis apie tai, kad jis turi kišenėje iš dangaus nukritusius 2kLt, už kuriuos pvz gali su tėvu nulėkti kur nors į pajūrį, ar nupirkti tėvui PC (kad pastarasis galėtų dienomis browsinti ir ŠVIESTIS - t.y., kad ateity galbūt mažiau reaguotų į panašaus pobūdžio fakapus su SMS žinutėmis).
> > 
> > Taigi, kaip ir kompensacija.
> 
> Paanalizuokime nuo kito galo. Ar jūs galit patikėti, kad galvodami apie kompensaciją, iškart ir turime tokius "kompensavimo" mechanizmus galvoje, jei remtis jūsų aukščiau įvardinta teorija ocula pro ocula? :-)
> 
> Mano požiūriu:
> 
> A) mintis, kad banko vadovybė džiaugiasi kliento/pašaliečio pateikta aktualia informacija, kaip išvengti kitų klientų klaidinimo minimaliais kaštais.
> B) mintis, kad banko vadovybė už A) atvejį klientui/pašaliečiui davė savo debetinę kortą su "užpiltais" 2 kLt?