Nusikaltstama veika gali būti padaroma tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Taigi nepritempinėk kažkokios sąmoningos tyčios.
Jei netyčia nutrėškiu trijų vaikų tėtį gatvėje, tai jo vaikams jau kaip ir nieko neskauda? T.y., pareigos atlyginti neturtinę žalą nebus, nes aš įrodžiau, kad nusikalstamą veiką padariau netyčia?

Dėl nukentėjusiojo "pareigos" - apie ką tu čia buri? Manau, neteisingai interpretuoji sutartinius ir deliktinius santykius. Ar teisingai suprantu tavo žodžius? - t.y., nukentėjusysis nuo plėšimo, turėdamas teisę į neturtinės žalos atlyginimą, yra užkraunamas kažkokia "pareiga" UŽTIKRINTI, kad plėšikas niekada daugiau nieko neapiplėš? Umm.. paaiškink daugiau apie tą pareigą, nes nelabai įsikirtau .

Skaitau skaitau - matau tik laukinį vesterną ir reikalų sprendimą pagal "paniatkes".

"Vasaris" <none@none.none> wrote in message news:hmue9m$ksf$1@trimpas.omnitel.net...
> "Jonas Sergejenka" <johnas@kazhkur.com> wrote in message news:hmu4tl$cm7$1@trimpas.omnitel.net...
> > Subjektyvumas, subjektyvumas.
> 
>         Subjetyvumas - tai labai lengvas žodis atsipirkti tingėjimui pamodeliuosi situaciją.
> 
> > Kas viename gale tarkim laikoma elementaria "technine" klaida, kitame gale gali būti laikoma didžiai neatsakingu veiksmu.
> 
>         Niekada bet kokia klaida nebus laikoma didžiai neatsakingu veiksmu, jei bus padėta pastangų save pastatyti į kitos pusės vietą. Kadangi sistemiškai patogiai pamirštama tai daryti, tai ir rezultatai yra atitinkami - ego lipa per kraštus, priešinga pusė demonizuojama, stengiamasi ne utilitaristiškai orientuotis į problemos esminį sprendimą visiems, o ieškoma vendetos, dargi viešos, beigi dargi gavus pinigų, parodyti, kieno čia viršus.
> 
> > Lygiai kaip preziumuojama, jog nukentėjusysis nuo nusikalstamos veikos visais atvejais pripažįstamas turintis teisę į neturtinės žalos atlyginimą už patirtus nepatogumus (o ne tik turtinės žalos atlyginimo).
> 
>         Puiku, tarkime aš pakeičiu savo [subjektyvią] nuomonę ir pilnai sutinku su šita pozicija, nors man ji asmeniškai ir atgrasi.
> 
>         Ir iškart primenu, kad jei yra teisė, tai yra ir pareiga. O aš pareigą matau tokią, kad tokią naudą gaunantysis turi užtikrinti, kad jis pasieks, kad klaida nepasikartotų bet kurio kito nekalto subjekto atžvilgiu. Jeigu nukentėjusysis yra pajėgus šią pareigą įgyventi iki galo, tokiu atveju aš manau, kad jis turi teisę į kompensaciją. Jei jis yra nepajėgus šią pareigą įgyvendinti, jis neturi ir jokios teisės, nei moralinės, nei juridinės reikalauti jokių kompensacijų.
> 
> > Tarpuvartėje naktį apiplėšęs vargšą senuką - turės atlyginti ir neturtinę ("moralinę") žalą. 
> 
>         Netinkamas vertinimo kontekstas, nes mūsų nagrinėjamu atveju neįrodyta sąmoninga tyčia, sąmoningas aplaidumas.
> 
> > Visur už deliktą privaloma būti atlyginta - bent jau atstatant status quo.
> 
>         Taip taip. Už tai ir turime tokią visuomę ir migravimą link teisių, bet ne pareigų, link status quo, o ne evoliucijos.
> 
> > Pašnekovo tėvas neprašė ir nePRIsiprašė jokiais savo neapdairiais veiksmais jam sukeltų nepatogumų, nerimo, etc. 
> 
>         Shit happens.
> 
>         Ir kas to nesupranta, ir idiotiškai perkelia į teisines normas, tai pasiekia tik to, kad teisinės normos išstumia normalias žmogiškas emocijas ir reakcijas. Nes gaunasi du kraštutinumai. Pirmasis jų - žmogus yra ne kažkokia mistinė būtybė su super atsakomybe, o daro klaidas. Ir tai, kokios jis reakcijos ir veiksmų nusipelno apibrėžia ne jo klaida ar klaidos dydis, o jo reakcija į klaidą. Antras kraštutinumas - kai prasideda teismai su valstybe pvz.: dėl to, kad briedis įskrido į saloną autostradoje, arba dar geriau - teisiamasi su dievybe.
> 
>         Paprasčiausiai reikėtų pabandyti įvertinti šitą situaciją, jei tą SMS būtų išsiuntęs ne bankas, o bomžas. Kokie būtų vertinimai ir veiksmai tokiu atveju?
> 
> > Taip, aš nemėgstu amerikonų gyvensenos ir dėl to, kad jie ten pastoviai vienas kitą po teismus tampo dėl šūdų. Bet kita vertus - kodėl kažkas gali sau leisti kelti aplinkiniams tokius nepatogumus, ir likti sausas?
> 
>         "Amerikonų" man gaila vien todėl, kad jie gaišta savo laiką taip iliuziniam teisingumui, kuris varijuoja tarp pasipinigavimo ir elementaraus keršto. Tai elementarus stumdymasis prie lovio, kam teks teisė vartoti iškastinį kurą/žaliavas, paverstas produkcija ir padengtas fiatiniais pinigais.
>         Nes ne daug beliko girdėti bylų, kur teisiamas dėl 1 piniginio vieneto ir atsiprašymo, bet įpareigojimo ištaisyti skylę, dėl kurios kilo incidentas. O toks elgesio modelis skatina subjektus, ypač organizacijas, stambias korporacijas preemtyviai siūlyti [mažesnius] pinigus, bet nespręsti problemų, ypač liečiančių ekologiją ir vartotojų teises ir visais įmanomais būdais išvengti viešumo.
> 
>         Bet ir matau vieną didelį pliusą jų teisinėje sistemoje, kuri pvz.: sudarant sutartis sudarinėja talmudo dydžio bylas. Nes kaip ten bebūtų, visų sąlygų aptarimas suartina sutarties puses, spaudžia jas aptarti opius scenarijus, keblius klausimus.
> 
>         O bent aš nematau nė vienos indikacijos iš diskusijos, kad kažkas nori likti sausas, nes banko atstovai čia nepasisakė tiesiogiai gindami savo poziciją.