mano nuomone, esmė yra, ne kaip surinkti įrodymus, o ar asmuo iš viso už 
tokias veikas turi/gali būti baudžiamas (BK prasme).
sakykime, jei asmuo prispažįsta, kad jis atsiusntė failą ir jį sydino. Ar 
tai nusikaltimas?
O kokia atsakomybė kyla trackerio valdytojui? Ar jis turi pareigą 
monitorinti? Ar turi paeigą išimti linkus torrent saito valdytojas?

manau, čia yra įdomiausi klausimai. o procesas yra technikos klausimas.

and


"-o-o-" <x-o-o-x@gmail.com> wrote in message 
news:hmqjnu$epg$1@trimpas.omnitel.net...
> as kiek kitokia "esme" turejau omeny :) Nu bet ir tavo - kita medalio 
> puse.
>
> "Cube" <kryziuotis@gmail.com> wrote in message 
> news:hmqjjd$ehj$1@trimpas.omnitel.net...
>> and wrote:
>>> gaila, kad visi koncentruojasi ant proceduriniu klausimu, o ne del esmes
>>
>> O esme cia jau buvo ne viena karta issakyta - kad ir kaip butu tie 
>> irodymai iforminti, jie terodo tik viena - IP adresa. O atsakomybei pagal 
>> sita straipsni reikia zmogaus. Todel cia sakyciau lanva zaidzia su 
>> terminais ir visokiais pseudo irodymais kad uztusuoti esme - irodymu nera 
>> ir praktiskai negali buti. Kad butu atsakomybe cia reiktu naujo 
>> straipsnio, numatancio interneto rysio savininko atsakomybe uz nelegalu 
>> panaudojima, panasiai kaip su automobiliais.
>> Todel, sakyciau, cia visa lanvos taktika - proceso viesinimas, piaras, 
>> skirta ne irodyti kalte, o byla paversti tokia, kuriose daromas 
>> politinis, o ne teisinis sprendimas. Paziuresim ant kiek teismai lanvos 
>> spaudimui pasiduoda.
>
>