"Daiva D." <ddaiva@gmail.com> wrote in message 
news:hcptcp$9fd$1@trimpas.omnitel.net...
> kartoju: Gulėjimas su išlaikymu - gana svarbi testo dalis, iliustruojanti 
> šuns nervų sistemos stiprumą. Silpnos nervų sistemos šuns reakcija į 
> neįprastus dirgiklius neprognozuojama.

Kodėl būtent gulėjimas, o ne sėdėjimas, stovėjimas? Silpnos nervų sistemos 
šuns reakcija į neįprastus dirgiklius neprognozuojama - taip, bet kodėl ta 
reakcija turi būti būtent iš gulimos padėties, nesant šeimininko? Kodėl 
nepakanka tuos dirgiklius sukelti šuniui esant ant pavadėlio su šeimininku 
(kas ir yra kitose testo dalyse su dviratininku, praeiviais ir kt.)? Arba 
šunį pririšus prie tvorelės, nu tegul stovi, sėdi, guli, trypčioja ir 
laukia, reaguoja ar nereaguoja į dirgiklius. Bet ne, jis turi būtinai 
gulėti, o jei ne, tai maunam antsnukį. Šuo vienas paliktas guli traukinių 
stoty ir pro šalį prabilda traukinys, man atrodo visiškai normalu, kad jis 
tokioj vietoj ir su tokiu triukšmu, gali atsistoti ar atsisėsti - gal 
nustebo, gal nesaugiai jaučiasi, gal dar kas nors.
Nežinau, ar aiškiai formuluoju mintis. Tiesiog man atrodo čia per daug 
dresūros elementų, kaip ir kažkas minėjo - na, tikrai dresuotojai papildomai 
užsidirbs. Mano asmenine nuomone, socializacijos testas ir turi būti 
socializacijos testas, realiomis, gyvenimiškomis sąlygomis. Žmonės šunų 
stotyse pririštų nepalikinėja, o prie parduotuvių traukiniai nevažinėja.