kadangi esu linkus viskam priesgyniauti, tai ir tos kaledos man visai ne
kazi kas. siandien atsikeliau is ryto, pripaisiau kas man buvo reikalnga,
nesugalvojau jokios smaikscios frazes, kuria galeciau uzrasyt vazai ant
sijono ir isnesiau ja pabut i katinu nameli. nes kambariuky visai neturiu
vietos. tiesa pasakius, jusu sitie lamentavojimai pastarieji mane vede is
kantrybes, bet kuciu vardan patylejau. dabar vienisas (itariu, raimis) vel
"ka padaryti", "ka privalai", "ka privalu zinoti". kaip mane uzknisa tokie
dalykai, noris pasiusti kai kur. o taip pat tas pasakymas (ko man is galvos
neiseina?), nesakysiu kieno, nes vel pasius dulkes kelti: nusidejeliai (is
atminties cituoju) tures kalnu uzsidengti nuo dievo (pasakeciu personazo)
MYLINCIO zvilgsnio. tai, sakyciau, pati didziausia demagogija, cinizmas ir
dviveidiskumas. netgi rafinuotas sadizmas. primena pastoriu is "fanes ir
aleksandro". galvoju, kas labiausia atkrato nuo religijos (pasakeciu
rinkinio) - tai patys katalikai, zmones. net susisuke nuo savo
isivaizduojamo teisumo ir dviveidiskumo. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19024