paskui i pegaso knygyna (visuomet prisimenu varna). stora, graziai isleista
knyga "lietuviski interjerai". pasiremus i lentyna (kaip skauda nugara,
negaliu. ir stovet skauda, ir eit sunku. bet tai smulkmena)perverciau.
kieno gi interjerai? zilvino grigaicio, tapytojo marcinkeviciaus,
rubininkes zilenienes. ir dar kitu, dizaineriu ir architektu, kurie savo
namus PUOSELEJA. ir dar tu, kuriems dizaineriai PUOSELEJA. verciu puslapi
po puslapio ir toks jausmas, kad tai vieni namai, tik vis kitas kambarys.
visi interjerai vienodi, skirtumai minimalus. bet nors pagavau dvasia, kas
dabar skaitos grazu (is tiesu grazu, bet kai viens ir tas pats, tai
nusibosta gi). taigi butinas daiktas yra koks senas baldelis, gali buti
apsilupinejes. ir siaip bet koks senas slamstelis randa cia vieta, nes
niekur tuscios vietos nera. visko daug daug pristatyta. pageidautina
drapiruotes. kur nors atknistos senos drozinetos medines detales (gal is
baznyciu) prikaltos prie sienos vienaip ar kitaip. zingerio masinos kojos
su stalvirsiu. vadovaujamasi sukiu: is seno daikto padaryk kita daikta.
kazkodel musuose merginos visos rengiasi kaip viena ir namus visi tvarko
vienodai.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19024