Pirmiausia noriu pasakyti, kad pavydžiu miei. Pavydžiu jos šmaikštumo, žaibiškos reakcijos, sugebėjimų kurti, atsidavimo šeimai ir, čia tik mano nuojauta, laimingai susiklosčiusio šeimyninio gyvenimo... Ko nepavydžiu nevardinsiu, bet tokių dalykų yra. Dar pasakysiu, kad daugeliu atvejų mano požiūris į kai kuriuos reiškinius /bent jau į jos aukščiau išdėstytus/ yra visiškai toks pats. Esu tvirtai įsitikinusi, kad jokios paslaptingos jėgos žmogaus likimo netvarko - viskas tėra tik vienoks ar kitoks ATSITIKTINUMŲ susiklostymas... Nesakau, kad Dievo, kaip Kūrėjo nėra. Gal ir yra, bet tikrai Jis nevaikšto nei su dovanėlių maišeliu, nei su rykštele, nei kaip gera šeimininkė su drėgnu dulkėms valyti skudurėliu... Čia įšsakiau tik apgulnią>/i> savo nuomonę... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19024