Aplamai tai ir gaunas taip, kad ariam del materialaus daikto.
Vienas dėl 15 metu karucio, o kitas del naujo ferari ir pan.

Daugelis vis bando gyvent ne pagal pajamas, manau cia didziausia beda.
Labiausiai patinka, kaip emigrantai grize organizuojasi cia vestuves. 
Limuzinai, geriausias maistas ir gerimai, prbangiausioj sodyboj ir pan..
Lyg jau visa tai gali sau leisti ir tai yra iprastas gyvenimo budas, o 
paskui vel darbas kur Airijos zuvu fabrike prasmirus iki ausu galiuku.

"Linas Petkevičius" <linas@NONONOglservices.lt> wrote in message 
news:jvtbnq$d0j$1@trimpas.omnitel.net...
> Vat pamenu mano tevu laikais - zmones buto laukdavo 10 metu, telefono 
> kokius 5, paskyros ziguliuikui irgi panasiai. Bet sededavo ir laukdavo. 
> Dabar paprasciau - tik babkiu turek. Ir tai sakykime buvo butini daiktai.
>
> O dabar klausimelis, gal labiau o.psichologija tema bet ner tokios. Teko 
> bendruati su zmonemis, kuriems statytis nama (statyba suprantu nuo to, kad 
> priimi toki sprendima iki irengimo tinkamo gyventi ne statybu aiksteleje) 
> 10 metu, taupyti automobiliui pora metu idedant visas seimos pajamas, 
> telefonas uz menesio alga. NAHUJA??? Nahuja zmones tai daro? Kas 
> idomiausia, kad kai pasiklausai, tai zmones uzsiklynija ant to, kame mano 
> turintys supratima. T.y. namus ilgiausiai statosi diplomuoti 
> statybininkai, neproporcingai brangius karucius perka autobildo 
> prenumeratoriai ir panasiai.
>
> Realiai - taigi gyveni tik viena karta. Man namo statyba uztruko 1.5 metu, 
> paciam nei plytos nepakelus. Ir tai uzpiso negyvai, laikau tai didele 
> klaida. O kai tam atiduodami ilgi metai ariant paciam... Negi tikrai cia 
> ash vienas toks islepintas ir neuzsispyres, kad man atrodo, jog del 
> kazkokio materialaus daikto tiek arti nu labai jau neverta...
>