Sveiki, Matau, kad žmonės pagrinde pasidalinę į du finansų valdymo šeimos modelius: a) Šeima turi bendrą iždą ir nors dažniausiai fiziškai pinigai būna konkretaus (-čių) sutuoktinių kortelėse, bet poreikiui esant nėra problemų tuos pinigus persivesti, imti ir leisti. Jokios skolos yra neskaičiuojamos, patarnavimai mokami bendrai, taip kaip patogiau. VIsos kitos išlaidos irgi bendrai. Taigi niekas nesuka galvos dėl to, kieno pinigai kur nuėjo b) Vyras ir žmona turi atskirus biudžetus ir dalinasi komunalinius ar kitas išlaidas pusiau. Neretai vienas kito finansų ir išlaidų neriboja, nekontroliuoja.Neretai pritrūkus pinigų ima skolintis vienas iš kito (ne duoti neatlygintinai). Koks modelis ar jo atmaina yra pas jus ir kodėl taip yra? Kokie privalumai ir trūkumai? ----------- Mūsų šeimoje yra bendrojo iždo modelis. Aš pats labai nemėgstu jokių finansinių įsipareigojimų bei bet kokio darbo su finansais, todėl mielai viską tą nuleidžiu žmonai (kurios ir išsilavinimas yra ekonomika/bankininkystė). VIsas paslaugas ar išlaidas dalinamės bendrai, bendras biudžetas visiškai. Visus didesnius pirkinius ar investicijas aptariame bendrai, parazitinių pinigų leidimo ypročių nėra, o iždas nėra deficitinis. Man, kaip ir daugumai kitų bendrojo biudžeto atstovų labiausiai užkliūva šeimos išsiskaidymas (mūsų, mes vs mano, aš). Galbūt kaip galimus šio modelio trūkumus matau didežnį galimą konfliktą, kai sutuoktiniai nelinkę sutarti dėl tam tikrų pinigų leidimo būdų. Šiuo atveju atskiri finansai gali suteikti erdvės ir mažiau konfliktų.